Endrulaitis Endrikis

/in

Endrikis Endrulaitis – evangelikų kunigas, lietuvių protestantiškos raštijos darbuotojas, tačiau lietuvių tautiniam sąjūdžiui nepritarianti asmenybė.

Gimė 1864 m. birželio 13 d. Ragainės apskrities Galbrasčių valsčiuje, Ožių kaime. Baigė Karaliaučiaus universitetą. Nuo 1889 m. vasario mėn. buvo Verdainės kunigo padėjėju, nuo 1890 m. – Dovilų, nuo 1901 m. – Šakūnų, nuo 1904 m. pabaigos iki mirties – Priekulės kunigu.

Kunigaudamas Priekulėje Endrikis Endrulaitis ėjo Priekulės parapijos liaudies mokyklų inspektoriaus pareigas. Nuo 1892 m. buvo Karaliaučiaus mokslinės draugijos „Prūsija“ narys, o nuo 1916 m. – Klaipėdos evangelikų sinodo narys.
Dvasinės vyresnybės pavedami, Endrikis Endrulaitis ir Tilžės lietuvių bažnyčios kunigas O. J. Šteinas išvertė „Agendą evangeliškajai bažnyčiai“ ir 1895 m. ją dviem dalimis Tilžėje išspausdino. Tai buvo liuteronų religines apeigas reglamentuojanti knyga, vėliausias ir paskutinis šios paskirties leidinys lietuvių kalba. 1897–1907 m. redagavo „Nusidavimus apie evangelijos prasiplatinimą tarp žydų ir pagonių“. Su kitais kunigais organizavo laikraščių leidimą: 1891-1893 m. – „Alyvų lapai“, 1904-1908 m. – „Pasiuntinystės prietelis“. Bendradarbiavo periodinėje spaudoje – „Apžvalgoje“, „Lietuviškoje ceitungoje“, „Svetyje“, „Nusidavimuose“ ir kalendoriuose, kuriuose paskelbė daug originalių ir verstinių pietistinio, antialkoholinio turinio eilėraščių ir giesmių, kurios išėjo atskiromis knygomis. Bendradarbiavo kunigo Viliaus Gaigalaičio leidžiamoje „Pagalboje“. 1909 m. išleido „Naujas Giesmių knygeles“ ir kelias evangeliškas brošiūras. 1916 m. Tilžėje išleido rinkinį „Dvasiškos giesmės“, kur buvo ir jo paties išverstų choralų. I pasaulinio karo metu rinko aukas Raudonojo kryžiaus draugijai bei organizavo jų rinkimą.

Endrikis Endrulaitis gerai mokėjo lietuvių kalbą, kuri buvo reikalinga dirbant lietuviškose parapijose, bet jis jau buvo vokietininkas. Baigdamas savo gyvenimą, dar protestavo prieš Klaipėdos krašto atskyrimą nuo Vokietijos. Tačiau norom nenorom puoselėjo lietuvių kalbą ir raštiją.

Endrikis Endrulaitis mirė 1919 m. lapkričio 28 d. Priekulės bažnyčioje tuokdamas savo parapijiečių porą.

 

Šaltiniai:

  • JAKŠTAS, Petras. Iš mūsų kultūros istorijos. Literatūrinė Šilutė. Pamarys, 1988, rugs. 13.
  • Mažosios Lietuvos enciklopedija. Vinius, 2003, t. 1, p. 358-359.