2017 m. įžymių datų, susijusių su Šilutės krašto knygininkais ir senąja spauda, kalendorius
Sausio 8 d. – 470 metų, kai išleista pirmoji lietuviška knyga – Martyno Mažvydo „Katekizmas“. Jo autorius, XVI a. lietuvių rašytojas, manoma, gimė apie 1520 m. Laukstėnų kaime (Šilutės r.). Mirė 1563 m. gegužės 21 d. Ragainėje (Mažoji Lietuva).
Vasario 27 d. – 105 metai, kai Telšiuose gimė (1912 02 27) vienas žymiausių XX a. Lietuvos knygotyros ir bibliotekininkystės specialistų, kultūros istorikas, mokslininkas Levas Vladimirovas. Jis buvo vienas iš bibliotekininkystės specialybės kūrėjų, Vilniaus universiteto bibliotekos direktorius. Mokėsi Šiaulių ir Šilutės J. H. Herderio (dabar – Šilutės pirmoji gimnazija) gimnazijose, kur išmoko užsienio kalbų ir įgijo gerą humanitarinį išsilavinimą. 1932–1936 m. Levas Vladimirovas Kauno universitete studijavo anglų ir vokiečių kalbas bei pedagogiką, 1937–1940 m. Kauno ir Vilniaus universitetuose – ekonomiką, 1946 m. įgijo germanistikos specialybę Vilniaus universitete. Profesorius paskelbė daugiau kaip 400 publikacijų. Didžioji dalis jų – skirta mokslo ir kultūros populiarinimui, knygos ir bibliotekininkystės veiklos istorijai, bibliotekinės ir informacinės veiklos modernizavimui, bibliotekų specialistų rengimui. Pirmojo LDK spaustuvininko Pranciškaus Skorinos, Rusijos ir Ukrainos spaudos pradininko Ivano Fiodorovo veiklai skirti darbai savo reikšmės neprarado iki šiol, o monografija „Knygos istorija“ sulaukė didelio dėmesio ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Mirė 1999 m. vasario 20 d. Vilniuje.
Kovo 2 d. – 85 metai, kai Karceviškiuose (Šilutės r.) gimė (1932 03 02) poetė, dailininkė Aldona Gustas. Nuo 1945 m. ji gyvena Vakarų Berlyne (Vokietija). 1972 m. ji įkūrė menininkų grupę „Berlyno dailininkai-poetai“. Jai priklausė tokie žymūs autoriai kaip Günteris Grassas, Günteris Bruno Fuchsas, Oskaras Pastioras, Wolfdietrichas Schnurre, Joachimas Uhlmannas ir kiti. A. Gustas pirmasis eilėraščių tomas pasirodė 1962 m. legendinėje eremitų spaudoje (Eremitenpresse). Nuo to laiko daug eilių tomų pasirodė Eremitenpresse Düsseldorf ir Corvinus Presse Berlin, daugiausia su pačios autorės piešiniais ir grafikos darbais. A. Gustas eilėraščiai įtraukti į 100 antologijų. Tekstai versti į lietuvių, italų, ispanų, prancūzų, amerikiečių anglų, rusų ir lenkų kalbas.
Kovo 7 d. – 75 metai, kai Stemplėse (Šilutės r.) gimė (1942 03 07) rašytoja, vaikų literatūros kūrėja, pedagogė Birutė Lengvenienė. Baigė Švėkšnos (Šilutės r.) vidurinę mokyklą, 1963 m. – Lietuvos kūno kultūros institutą. 1963–1976 m. Kvėdarnos vidurinės mokyklos (Šilalės r.) kūno kultūros mokytoja. 1976–1999 m. – Rietavo (Plungės r.) tarybinio ūkio-technikumo, nuo 1999 m. – Rietavo aukštesniosios žemės ūkio mokyklos, nuo 2001 m. – Žemaitijos kolegijos kūno kultūros dėstytoja. B. Lengvenienė – Kaimo rašytojų sąjungos narė, Lietuvos rašytojų sąjungos narė. Konkurso „Žydinčios vyšnios šakelė“ laureatė (2003). Dvidešimties knygų – eilėraščių bei humoreskų – autorė. Mirė 2010 m. gruodžio 8 d. Rietave (Plungės r.).
Kovo 11 d. – 70 metų, kai Plungėje gimė (1947 03 11) dailininkė, poetė, Vilniaus menininkų „Plekšnės“ klubo steigėja ir prezidentė Giedrė Bulotaitė-Jurkūnienė. 1955–1958 m. mokėsi Šilutės pradinėje mokykloje. 1965–1972 m. studijavo Vilniaus dailės institute (dabar akademija), Grafikos katedroje. 1978 m. įstojo į Lietuvos dailininkų sąjungą. Eilėraščius rašo nuo dvylikos metų. Išleido poezijos knygas: „Būtadieniai“ (1999), „Esatis“ (2000), „Miražai“ (2002), „Išsitarimai“ (2004, 2005), „Inkliuzai“ (2006), „Smilgų bėgimai“ (rinktinė, 2006), „Prasilenkimai“ (rinktinė, 2007), „Realybės riba“ (2009), „Tirpstantis laikas“ (2011). Palankiai kritikai įvertinto ir autorės išleistas prozos knygas: „Girios glūdumoj“ (2012), „Žaliosios istorijos“ (2015). 2016–2018 m. spaudai ruošiamos 4 prozos knygelės ikimokyklinio amžiaus ir pradinių klasių mokiniams.
Balandžio 15 d. – 140 metų, kai Norkūnų kaime (Šakių r.) gimė (1877 04 15) JAV lietuvių veikėjas, Mažosios Lietuvos knygnešys, dirbęs Martyno Jankaus spaustuvėje Tilžėje, Jurgis Gegužis. Jaunystėje kurį laiką dirbo Martyno Jankaus (Bitėnai) ir Otto von Mauderodės spaustuvėje (Tilžė). Slapta gabeno draudžiamąją lietuvišką spaudą į Lietuvą. 1898 m. prie sienos Rusijos imperijos žandarų sulaikytas, atiduotas į kariuomenę. Atitarnavęs išvyko į Škotiją, ten 1905–1906 m. redagavo „Laiką“. 1906 m. išvyko į JAV. Dirbo įvairiose lietuvių spaustuvėse. Mirė 1943 m. vasario 21 d. Bostone (JAV).
Gegužės 20 d. – 50 metų, kai Laučiuose (Šilutės r.) gimė (1967 05 20) humanitarinių mokslų daktarė, literatūros ir kultūros istorikė, kraštietė Dainora Pociūtė-Abukevičienė. 1973–1981 m. mokėsi Jonaičių (Šilutės r.) 8-metėje, 1981–1984 m. – Šilutės 4-ojoje vidurinėje mokykloje (dab. Šilutės Pamario pagrindinė mokykla). 1985–1990 m. studijavo Vilniaus universiteto Filologijos fakultete. Tyrinėja Lietuvos kultūros ir literatūros istoriją, Lietuvos protestantiškąją kultūrą. Mokslinėje spaudoje yra išspausdinusi straipsnių, parengusi knygų.
Birželio 25 d. – 25 metai, kai pasirodė Klaipėdos krašto evangelikų laikraštis (nuo 1993 m. nr. 5 – žurnalas) „Keleivis“ (tiražas 1 000 egz., red. kunigas diak. (nuo 1994 05 28 kunigas) Darius Petkūnas, Jonas Ohman). 1996 m. išleistas paskutinis 40 psl. nr. 1 (17). Pirmąjį numerį finansavo Šilutės evangelikų liuteronų kunigas Ernst Roga.
Liepos 14 d. – 120 metų, kai Šyškrantėje (Šilutės r.) gimė (1897 07 14) Augustas Dėvilaitis (Dewileit) – lietuvių evangelikų liuteronų sakytojas, kantorius, lietuvių tautosakos pateikėjas. Baigė Šyškrantės 7 klasių mokyklą. 1956–1967 m. V. Kalteniui padainavo apie pusšimtį dainų ir žaidimų, giesmių. Dainos išspausdintos L. Petrošienės ir J. Bukančio sudarytame Klaipėdos krašto dainų rinkinyje „Bėgau jūružėm“ (1997), be to, panaudojus muzikologės G. Četkauskienės garso įrašus, – knygoje „Lietuvininkų žodis“ (1994). Abu su žmona Madlyne Dėvilaitiene-Žiliūte Šilutės muziejui ir Vilniaus universitetui pateikė nemažai kalbos faktų, etnografinių žinių. Mirė 1968 m. rugsėjo 11 d. Šyškrantėje (Šilutės r.).
Rugpjūčio 15 d. – 165 metai, kai Galbrasčiuose (dab. Kaliningrado sr., Rusija) gimė (1852 08 15) Kristupas Jurkšaitis – Mažosios Lietuvos tautosakos rinkėjas, kalbininkas, evangelikų liuteronų kunigas, spaudos darbuotojas, vertėjas. Mokėsi Tilžės gimnazijoje, studijavo teologiją Karaliaučiaus universitete. Už tautosakinę veiklą išrinktas 1879 m. įsteigtos Lietuvių literatūros draugijos valdybos nariu, bet vėliau, dėl nepalankaus požiūrio į vis stiprėjantį lietuvių nacionalinį judėjimą, iš valdybos pašalintas. Tada atsidėjo vien tik moksliniam darbui – lietuvių kalbos studijoms: skaitė pranešimus apie Mažosios Lietuvos tarmes, rinko medžiagą lietuviškam žodynui. Siekdamas įgyvendinti savo sumanymą, 1896 m. jis atsisakė pastoriaus vietos Saugose (Šilutės r.) ir persikėlė į Krantą, netoli Karaliaučiaus. Bendradarbiavo periodinėje spaudoje, paskelbė straipsnių mokslo populiarizacijos klausimais, trumpai redagavo laikraštį „Lietuvos balsas“, 1897–1907 m. – „Tilžės keleivis“, jo priedą „Keleivio draugas“, 1900–1905 m. rengė jo priedą „Tilžės keleivio kalendros“, kuriame 1900 m. išspausdino sutrumpintą ir perredaguotą J. Bretkūno „Postilę“. Rengė spaudai įvairius lietuviškus leidinius. 1912 m. jis buvo išrinktas antruoju kunigu – precentoriumi Rusnėje. Mirė 1915 m. birželio 17 d. Rusnėje (Šilutės r.).
Rugpjūčio 31 d. – 145 metai, kai Striliuose (Pagėgių valsčius) gimė (1872 08 31) Kristupas Lekšas – Mažosios Lietuvos visuomenės ir politikos veikėjas, poetas, giesmių kūrėjas ir giesmynų sudarytojas. 1892 ir 1896 m. su kitais lietuvininkais Pagėgių ir Šilutės apylinkėse rinko parašus po peticijomis Vokietijos imperatoriui, kad lietuvių kalba būtų grąžinta į mokyklas ir dėl lietuvių atstovavimo Vokietijos Reichstage. 1923 m. redagavo laikraštį „Laukininkas“. Sukūrė religinių, patriotinių bei lyrinių eilių. Su Endrikiu Endrulaičiu 1909 m. išleido rinkinį „Naujos giesmių knygelės“, pats vienas – rinkinį „Rūtų vainikėlis, arba Svodbos eilės“ (1908 m., 2 leidimas 1922 m.). Pasirašydavo Vieversėlio slapyvardžiu. Sudarė ir paskelbė evangelikų liuteronų giesmių rinkinį „Ziono varpelis“ (1920 m., 2 leidimas 1932 m. Antrajame leidime 140 giesmių), su M. Kundriumi išleido „Draugystės giesmių knygeles“ (1925). Jo giesmės buvo spausdinamos Mažosios Lietuvos evangelikų liuteronų giesmynuose. Kūrybai poveikio turėjo Maironis. Mirė 1941 m. kovo 30 d. Klaipėdoje. Palaidotas Laugalių kaimo kapinėse, netoli Katyčių (Šilutės r.).
Rugsėjo 22 d. – 220 metų, kai gimė A. Rudolfas Štalis (Stahl) – Mažosios Lietuvos knygų prekybininkas, knygrišys, spaustuvininkas ir ekslibrisų kūrėjas. 1840–1937 m. Šilutėje, Tilžės g. 5, turėjo knygyną ir knygrišyklą. Knygyne buvo pardavinėjama protestantiška literatūra, Mažosios Lietuvos kalendoriai, prekiavo kanceliarinėmis prekėmis, piniginėmis, portsigarais, vyniojamu popieriumi, sienų apmušalais. Mažėjant protestantinės literatūros paklausai, buvo daugiau prekiaujama pasaulietine, išleista daug lietuviškos tematikos atvirukų. A. Rudolfas Štalis kartu su Frydrichu Adolfu Štaliu pirmieji pradėjo gaminti ekslibrisus su lietuviškais įrašais: 1866–1868 m. A. Rudolfas Štalis sukūrė du pirmuosius Rytų Prūsijoje lietuviškus ekslibrisus. Mirė apie 1889 m.
Rugsėjo 30 d. – 160 metų, kai Macikuose (Šilutės r.) gimė (1857 09 30) Hermanas Zudermanas – vokiečių rašytojas ir dramaturgas. Mokėsi privačioje Verdainės (Šilutės r.) mokykloje. 1875 m. baigė Tilžės gimnaziją. Tęsė studijas Karaliaučiaus universitete, kur studijavo istoriją bei filosofiją. 1877 m. studijavo Berlyno universitete, uždarbiavo mokydamas turtingųjų vaikus privačiai.
Vėliau nutraukė studijas ir atsidavė žurnalistikai. Ėjo vyriausiojo redaktoriaus pareigas Berlyno liberaliame laikraštyje „Vokietijos laikraštis“ (Das deutsche Reichsblatt). Parašė 20 dramų, keliolika stambių prozos kūrinių. Jo kūryboje vyravo natūralistinis stilius, didelę įtaką jam buvo padaręs prancūzų rašytojas Guy de Maupassant. 1889 m. parašyta drama „Garbė“ (Die Ehre) atnešė jam tarptautinį pripažinimą. Savo laikmetyje jis buvo populiariausias teatro kūrinių autorius. Sumaniai vaizduodamas savo gimto krašto vietas ir žmones „Lietuviškose apysakose“ (Litauische Geschichten, 1917 m.), rašytojas dar kartą pasiekė apogėjaus viršūnę. Šis kūrinys buvo dedikuotas Šilutės kultūros rėmėjui Hugo Šojui. Novelės „Kelionė į Tilžę“, „Mikas Bumbulis“, „Jonas ir Erdmė“ yra H. Zudermano meistriškumo viršūnė.
Spalio 18 d. – 60 metų, kai Gautingene (Bavarijos žemė, Vokietija) mirė (1957 10 18) Jonas Endrikis Grigolaitis – žurnalistas, teisininkas, visuomenės veikėjas, nacių kalintas koncentracijos stovyklose (1941–1945). Parašė knygą „Nacių pragare: Kalinio Nr. 40627 išgyvenimai nacių koncentracijos stovyklose, 1941–1945“ (1948, 2012 m.). 1948 m. išleido lietuviškų apysakų rinkinį, išverstą į vokiečių kalbą „Novellen am Baltischen Meer“. 1932–1934 m. vadovavo Klaipėdos krašto tautinei lietuvių jaunimo sąjungai „Santara“. 1932–1934 m. dirbo Klaipėdos krašto dienraščio „Lietuvos Keleivis“ vyr. redaktoriumi, 1939 m. – Eltos Klaipėdos skyriaus vedėju, o 1940 m. – Eltos redaktoriumi Kaune. Gimė 1902 m. liepos 30 d. Poviluose (Kintų vls., Šilokarčemos aps.).
Lapkričio 6 d. – 455 metai, kai Lübecke (Vokietija) gimė (1562 11 06) Lozorius Zengštokas (Sengstock) – evangelikų liuteronų kunigas Rusnėje, Klaipėdoje, Karaliaučiuje, religinių raštų redaktorius ir leidėjas. 1612 m. Karaliaučiuje išleido savo sudarytą giesmyną „Giesmės krikščioniškos ir duchauniškos“. Parengė naujus Baltramiejaus Vilento „Enchiridiono“ (1612) ir „Evangelijų bei Epistolų“ (1612) leidimus. 1586 m. išėjo kunigo adjunktu į Verdainę (Šilutės r.), 1588 m. ten pat jau buvo klebonu. 1590 m. buvo iškeltas į Rusnę (Šilutės r.) Mikalojaus Siautilos diakonu. 1595 m. paskirtas Rusnės klebonu. Mirė 1621 m. vasario 28 d. Karaliaučiuje (dab. Kaliningrado sritis, Rusija).
Gruodžio 10 d. – 150 metų, kai Uogelių kaime (dabar Šilutės r.) gimė (1867 12 10) Endrikis Šadagys – Mažosios lietuvos visuomenės veikėjas, literatas. Mokėsi Kintų (Šilutės r.) triklasėje mokykloje, vėliau – savarankiškai. Įvairiai vertęsis, nuo 1901 m. iki mirties dirbo Lankupių (Klaipėdos r.) laiškanešiu. E. Šadagys aktyviai dalyvavo Mažosios Lietuvos visuomeniniame judėjime, bendradarbiavo periodinėje spaudoje: „Tilžės keleivyje“, „Naujoje lietuviškoje ceitungoje“, 1899 m. redagavo „Aušros“ priedą „Namų prietelis“, 1904 m. – „Pagalbą“, iš pradžių buvo jos redaktorius. Vienas pirmųjų ėmė leisti lietuviškus atvirukus su lietuviškais tautiškais ir krikščioniškais įrašais. Rūpinosi lietuviškų draugijų steigimu. Paliko neišspausdintos knygos rankraštį, kuriame dėstoma, ką lietuvis turi žinoti, kur ir kaip elgtis, kokias pareigas atlikti ir kokių teisių reikalauti. Deja, šis rankraštis dabar yra dingęs. E. Šadagys rašė įvairius pasiskaitymus, publikavo liaudies dainas ir pats eiliavo, bet kūryba mažavertė. Mirė 1911 m. rugpjūčio 11 d. Lankupiuose (Klaipėdos r.).
Gruodžio 19 d. – 65 metai, kai Šilutėje gimė (1952 12 19) Astrida Petraitytė – rašytoja, publicistė, Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos organizuojamo literatūrinio rudens „Prisijaukinkim žodį, paukštį, debesį…“ laureatė (2005). Dalyvavo lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ veikloje, nuo 1991 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos narė. A. Petraitytė parašė apsakymų knygas „Apsimeskim, kad neskauda“ (1982), „Mano memuarai“ (1990), tekstų ir pokalbių su Lietuvos filosofais knygą „Nuo Kierkegoro iki Kamiu“ (1997), apsakymų ir apysakos rinktinę „Mūsų kantrumo pelynai“ (2002), fragmentų romaną „Šaktarpio metas: 1 d. „Mažoji Martukė“ (2005), 2 d. „Tirškalius Liepa“ ( 2006). Pastarajame romane gausu medžiagos apie Pagėgių kraštą, romano veiksmas vyksta Minjotų, Šlepų, Krauleidžių kaimuose, Žemaičių Naumiesčio miestelyje, Bitėnuose, Rambyne, minimos tikrinės pavardės. Lietuvininkų tarmė tarytum gyva srovena A. Petraitytės romane „Šaktarpio metas“.