Laisvės paminklas Švėkšnoje

Laisvės paminklas (Bažnyčios g. 9A, Švėkšna) pastatytas Lietuvos nepriklausomybės 10-mečio proga –1928 m. Pašventintas kartu su naujais „Saulės“ gimnazijos rūmais – 1928-ųjų liepos 25 d. Pirmojo paminklo autorius – Švėkšnoje gyvenęs menininkas, antkapinių paminklų dirbėjas, dailininkas Adomas Jakševičius. Iniciatorius – pavasarininkų jaunimo organizacija (vad. kunigas J. Stasiulis, vėliau – V. Gerasimavičius). Vietos inteligentai ketino toje vietoje statyti paminklą dr. Jonui Basanavičiui, bet nesusiorganizavo ir juos aplenkė pavasarininkai.

Bendras paminklo aukštis – 12,5 m. Apatinę jo dalį sudaro aukšta keturkampė nupjautinė piramidė, kurios šonų nišose yra 4 figūros: švč. Mergelės Marijos, šv. Kazimiero, šv. Aloyzo, šv. Tomo Akviniečio. Piramidės viršuje 4 Gedimino stulpai laiko platformą, ant kurios prie aukšto kryžiaus stovi moteris, dešinėje iškeltoje rankoje laikanti vainiką, o prie jos kojų – liūtas, erelis ir jautis. Šios figūros simbolizuoja 4 evangelistus. Žmogaus figūra vaizduoja evangelistą Matą, liūtas – Morkų, erelis –Joną, jautis – Luką. Galimas ir kitoks aiškinimas: moteris vaizduoja atgimusią Lietuvą, iškėlusią vainiką savo didvyriams pagerbti, jautis – darbštumą, erelis – laisvės troškimą, liūtas – narsumą.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui paminklas pradėtas ardyti: nuverstas kryžius, numušta lietuvaitės, laukiančios grįžtančių Lietuvos karių, ranka su vainiku, apdaužytos šventųjų ir gyvūnų figūros. Apgriautas jis išstovėjo 20 metų. 1968 m., kai Švėkšnos vidurinė mokykla ruošėsi minėti 50 metų jubiliejų, paminklas iš viso buvo nuverstas ir sudaužytas Komunistų Partijos rajono komiteto įsakymu. Jo liekanos traktoriumi išvežtos ir užkastos.

Kilus tautinio atgimimo bangai, imtasi paminklą atkurti. Lėšos pradėtos rinkti 1989 m., kai buvo švenčiamas mokyklos 70-metis.

1990 m. Švėkšnos parapijos klebono Petro Vincento Stuko iniciatyva paminklo kopija buvo atstatyta. Dailininkui skulptoriui iš Šiaulių Raimondui Leparskui nepavyko pagal nuotraukas atkurti idealios kopijos, paminklas atgijo truputį paprastesnės kompozicijos. Jis padarė maloningosios Dievo motinos Marijos, pamynusios koja piktosios dvasios simbolį – žaltį, Lietuvos globėjo šv. Kazimiero, Lietuvos jaunimo globėjo šv. Aloyzo ir mokslo globėjo Tomo Akviniečio bareljefus. Paminklo viršuje yra evangelistų simboliai. Atstatymo darbams vadovavo klebonas Petras Stukas.

1990 m. liepos 29 d. Telšių vyskupas Antanas Vaičius Laisvės paminklą pašventino. Iškilmėse dalyvavo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, švietimo ministras Darius Kuolys, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatai Kazimieras Antanavičius, Mečys Laurinkus, Algimantas Ulba ir tūkstančiai žmonių.

 

Literatūra:

 

1.      Švėkšna: žmonės, kraštas įvykiai: enciklopedinis žinynas / parengė Petras Čeliauskas. – [Kaunas]: Naujasis lankas; Švėkšna (Šilutės r.) : švėkšniškių draugija „Tėviškė“, 2012, psl. 212–213.