Enzys Jagomastas

Enzys Jagomastas – vienas žymiausių iš Šilutės rajono kilusių žmonių, Mažosios Lietuvos kultūros ir visuomenės veikėjas, knygų leidėjas ir platintojas, aistringas bibliofilas – gimė 1870 m. Lumpėnuose (Tilžė). Be pradinio mokslo Lumpėnų pradžios mokykloje, didesnių mokslų nepasiekė, tačiau išmoko spaustuvininko ir laikraštininko amato pas Tilžės leidėją Ottą von Mauderodę. Besimokydamas amato Enzys Jagomastas buvo paskirtas lietuviško laikraščio „Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“ atsakinguoju redaktoriumi. 1895 m. savo lėšomis jis išleido Maironio poemą „Tarp skausmų į garbę“ ir tapo pirmuoju jos leidėju.

Tilžėje pragyvenęs daugiau kaip dešimt metų ir gerai įsisavinęs spaustuvininko amatą, Enzys Jagomastas vedė Prūselių kaimo ūkininkaitę Martą Jurgelaitytę. Jaunosios kraitį ir jaunojo santaupas sudėjus krūvon susidarė nemaža pinigų suma, už kurią 1896 m. Jagomastai įsigijo spaustuvę, kurią 1912 m. pavadino „Lituania“. Iki tol ji vadinosi „Jagomasto spaustuvė“. Spaustuvė kartu buvo ir leidykla, knygynas, knygrišykla, biblioteka. Joje buvo spausdinamos tautinio, politinio, religinio turinio knygos Mažajai ir Didžiajai Lietuvai, leidžiami laikraščiai („Laukininkas“, „Svečias“, „Naujasis Tilžės keleivis“ su priedu „Keleivio draugas“; keletą iš jų Jagomastas pats redagavo), kalendoriai bei kiti periodiniai leidiniai. „Lituanios“ savininkas pirmasis iš lietuvių spaustuvininkų įsigijo litografijos įrenginius, todėl leidiniai buvo gražiai iliustruoti, gerai sekėsi vykdyti ir smulkiųjų spaudinių – kvietimų, skelbimų, pažymėjimų – užsakymus. Į įvairių leidinių parengimą spaudai ir jų platinimą Mažojoje ir Didžiojoje Lietuvoje buvo įsijungusi visa E. Jagomasto šeima ir Tilžės lietuvių inteligentijos atstovai. Per 45 metus „Lituania“ išleido apie 370 lietuviškų knygų (tarp jų – Antano Baranausko, Vinco Krėvės, Vinco Kudirkos, Maironio, Prano Mašioto, Vinco Mikolaičio – Putino bei kitų žymių lietuvių rašytojų kūriniai), brošiūrių, lapelių, kalendorių, apie 20 pavadinimų periodinių leidinių.

Enzys Jagomastas aktyviai talkino knygas platinusiems knygnešiams, dalyvavo daugelyje lietuviškų draugijų: nuo 1894 m. buvo Birutės draugijos sekretorius, 1914 m. Tilžės – Pakalnės apskrities lietuvių rinkimų draugijos valdybos narys, 1913 – 1914 m. Kristijono Donelaičio paminklo statymo komiteto sekretorius, 1918 – 1919 m. Prūsų lietuvių Tautos tarybos narys, 1931 – 1935 m. Lietuvių kultūros draugijos Tilžėje bibliotekininkas, 1924 – 1941 m. Spaudos draugijos pirmininkas.

Enzys Jagomastas buvo aistringas bibliofilas, turėjo sukaupęs unikalų senosios spaudos rinkinį, kurio pasižiūrėti ateidavo ne tik Tilžės inteligentai, bet ir miesto svečiai. Po E. Jagomasto mirties vertingiausios knygos buvo išvežtos į Vokietiją, kitos pateko į Lietuvos bibliotekas.
Jagomastų kova už lietuvių kalbos ir kultūros išsaugojimą Mažojoje Lietuvoje labai siutino hitlerininkus. Jie 1940 m. konfiskavo spaustuvę „Lituania“, biblioteką bei kitą šeimos turtą ir pareikalavo, kad Jagomastai apleistų Tilžę. Jagomastų šeima persikėlė gyventi į Vilnių. Kai 1941 m. vokiečių kariuomenė užėmė Lietuvą, naciai suėmė E. Jagomasto šeimą ir nuvežę į Panerius sušaudė.

Po pusšimčio metų Enzys Jagomastas ir jo nuopelnai Lietuvos kultūrai buvo pamiršti. Tik 1996 m., minint 55-ąsias jo žūties metines, muziejininko A. Karoso ir kitų Lietuvos kultūros paveldo puoselėtojų dėka, numanomoje sušaudymo vietoje buvo supiltas kapas, jo viršuje padėtas rausvo granito akmuo su iškaltu įrašu „Mažosios Lietuvos spaudos leidėjo ir platintojo Enzio Jagomasto ir jo šeimos, nužudytos 1941-08-23 atminimui“.