Gailius Viktoras

Viktoras Gailius (1893 08 27 Berštininkuose, Pagėgių aps. – 1956 07 07 Pfullingene, Vokietija) – valstybės ir visuomenės veikėjas. Kilęs iš lietuvininkų Gailių giminės.
1914 m. baigė Tilžės gimnaziją. Mokydamasis dalyvavo lietuvių jaunimo organizacijose, dainavo Giedotojų draugijos chore. Karaliaučiaus, Heidelbergo ir Berlyno universitetuose studijavo teisę. 1918 m. baigė Berlyno universitetą. Per I pasaulinį karą tarnavo Vokietijos kariuomenėje, 1915 m. kautynėse buvo sunkiai sužeistas ir iš karinės tarnybos paleistas.
Nuo 1918 m. gruodžio 8 d. dirbo Lietuvos pasiuntinybės Berlyne spaudos skyriuje, po to antruoju ir pirmuoju sekretoriumi. 1920 05 01 – 1922 07 01 buvo Lietuvos atstovas Vokietijoje, vėliau iki 1923 02 06 – Estijoje. 1923 02 15 – 1925 02 04 buvo Klaipėdos krašto Direktorijos pirmininkas. Iš jos pasitraukęs iki 1925 m. pabaigos buvo Klaipėdos žinių ir Memelzeitung vyr. redaktorius. 1926 02-1927 03 – Direktorijos juriskonsultas. 1927-1930 m. – Klaipėdos uosto reikalų vedėjas. 1930-1934 m. – gubernatūros patarėjas. 1934-1937 m. – uosto direkcijos narys. 1933-1936 m. – Klaipėdos miesto, 1938-1939 m. – Klaipėdos krašto VI seimelio narys. 1938 m. pab.-1939 03 22 – Klaipėdos krašto gubernatorius ministro teisėmis. 1939-1940 m. – Klaipėdos uosto laisvosios zonos administracijos tarybos narys.
1941 m. Viktoras Gailius pasitraukė į Vokietiją. Nuo 1946 m. dirbo Vyriausiajame Lietuvos Išlaisvinimo Komitete reikalų vedėju. Nuo 1954 m. buvo Pasaulio lietuvių bendruomenės Vokietijoje Krašto valdybos vicepirmininku.
Viktoras Gailius – žymus Mažosios Lietuvos veikėjas. Jis priklausė Mažosios Lietuvos tautinei tarybai, buvo vykdomojo komiteto narys; pasirašė 1918 11 30 Tilžės aktą. Mažlietuvius ir didlietuvius laikė viena tauta. 1922-1939 m. priklausė lietuvių kultūros draugijai Aukuras. Su Endriumi Borchertu ir Jonu Aušra vadovavo 1923 m. įkurtai politinei organizacijai Visuomenės sąjunga. Su V. Bajoru vadovavo savanorių policijos rinktinei.
Direktorijos pirmininku Viktoras Gailius tapo paleidus Erdmono Simonaičio iš Klaipėdos krašto sukilėlių sudarytą Direktoriją. Viktoras Gailius administravo su aukštuoju Lietuvos vyriausybės įgaliotiniu Antanu Smetona ir jo pavaduotoju Jonu Budriu.
Viktoras Gailius atstovavo Klaipėdos kraštą Paryžiuje prasidėjusiose derybose dėl krašto konvencijos. Kaip krašto atstovai, Viktoras Gailius su kunigu dr. Viliumi Gaigalaičiu ir vyr. vyskupu Gregoru 1923 m. Charlottenburge (Berlyno priemiestyje) dalyvavo derybose su Berlyno Evangelikų bažnyčios taryba. Nuo spalio 1 d. Klaipėdos krašto Evangelikų bažnyčia buvo atskirta nuo nuo Karaliaučiaus Konsistorijos ir sudaryta krašto Konsistorija.
Viktoro Gailiaus vadovaujama Direktorija su Lietuvos vyriausybės atstovais jau 1923 02 23 vietoj Vokietijos markės įvedė litą, kovo 1 d. panaikino krašte duonos korteles, kovo 10 d. – muitų sieną (muitinės perkeltos prie naujos Lietuvos ir Vokietijos sienos – prie Nemuno), sudarė pasienio policiją, iš Karaliaučiaus geležinkelio direkcijos perėmė geležinkelius, iš ryšių valdybos – ryšių įstaigas. Klaipėdoje įsteigė karo komendantūrą, Valstybinę saugumo policijos Klaipėdos apygardą.
Viktoras Gailius Direktorijos vardu 1923 m. išleido įsaką dėl kalbų vartojimo: lietuvių ir vokiečių kalbos lygiateisės, dėstomoji lietuvių kalba įvedama tose mokyklose, kuriose dauguma mokinių namuose kalba lietuviškai; lietuvių kalba įvesta į vokiečių gimnazijas ir kitur kaip dalykas. Lietuvių kalba įvesta administracinėse įstaigose.
Tačiau Klaipėdos krašto politinė ir ekonominė būklė buvo sunki. Viktoro Gailiaus Direktorija atsistatydino daugiausia dėl vokietininkų priešiškos veiklos.
Viktoras Gailius buvo darbštus, pareigingas, visiškai atsidavęs lietuvių tautai ir valstybei, plačios erudicijos žmogus. Su Miku Šlaža parašė Vokiškai lietuvišką žodyną (1932, II leid. 1948). 1936-1938 m. redagavo lietuviškos krypties leidinį vokiečių kalba Baltischer Beobachter.
Viktoro Gailiaus brolis Albinas Gailius už lietuvišką veiklą 1942 m. žuvo Dachau koncentracijos stovykloje, vienas sūnus – fronte. Mažlietuvių veikėjai buvo ir Viktoro Gailiaus brolis Valentinas Gailius bei tėvas Martynas Gailius.

 

Šaltiniai:

1. Mažosios Lietuvos enciklopedija. Vilnius, 2000, t. 1, p. 417-418.

2. Šilutės kraštas: enciklopedinis žodynas. Šilutė, 2000, p. 121-122.