Lietuvių tarmės domino ir domina daugelį mokslininkų, tyrinėjančių kalbas. Viena pagrindinių priežasčių būtų galima įvardinti lietuvių kalbos archajiškumą – lietuvių kalba yra viena seniausių indoeuropiečių kalbų, daugiau, negu kitos šių dienų gyvosios kalbos išlaikiusi senovės indoeuropiečių prokalbės ypatybių. Žymesnieji lietuvių kalbos tarmių tyrinėtojai būtų Vladas Grinaveckis, Zigmas Zinkevičius, Aleksas Girdenis, Vytautas Vitkauskas. Iš senesniųjų tyrinėtojų minėtini Antanas Baranauskas, Fridrichas Kuršaitis, Jonas Juška, Antanas Salys, Kazimieras Būga, Kazimieras Jaunius, Jonas Basanavičius.
Lietuvių tarmių skirstymas remiasi fonetinių ypatybių panašumais ir skirtumais. Lietuvių tarmėse labiausiai įvairuoja balsiai, jų junginiai ir kirčiavimas, todėl tarmės dabar iš esmės klasifikuojamos pagal balsyno ir kirčiavimo ypatumus. Šiuo metu tarmės dažniausiai skirstomos pagal A. Girdenio ir Z. Zinkevičiaus duodamą klasifikaciją. Taigi pagal šitokią klasifikaciją skiriamos dvi didelės aukštaičių ir žemaičių tarmės, aukštaičiai dar skiriami į tris dalis: Vakarų, Rytų ir Pietų, o žemaičiai į Šiaurės, Pietų ir Vakarų žemaičius.
Zigmas Zinkevičius
/in Lietuvių kalbos tyrinėtojai ir jų išleistos knygosKalbininko Zigmo Zinkevičiaus mokslinio darbo sritys – lietuvių kalbos istorija, dialektologija, baltistika. 26 knygų, tarp jų šešių tomų (septynios knygos) „Lietuvių kalbos istorijos”, per 500 straipsnių lietuvių ir užsienio kalbomis autorius.
Kazimieras Jaunius
/in Lietuvių kalbos tyrinėtojai ir jų išleistos knygosLietuvių kalbotyroje Kazimieras Jaunius pirmiausia minėtinas kaip tarmių tyrinėtojas. Jis susistemino lietuvių kalbos tarmes ir parengė 6 tarmių (Ukmergės, Kauno, Raseinių, Zarasų, Šiaulių, Panevėžio) aprašus, kuriuos išspausdino Kauno gubernijos statistikos komiteto leidžiamame metraštyje „Pametnaja knižka Kovenskoi gubernii“, ten taip pat paskelbė straipsnį apie lietuvių kalbos priegaidės. Panevėžio tarmės apraše jis suformulavo dėsnį, jog visi ilgieji […]
Kazimieras Būga
/in Lietuvių kalbos tyrinėtojai ir jų išleistos knygosKazimieras Būga tyrinėjo lietuvių kalbos kirčiavimą, įvairių garsų atsiradimo kelius, istorinę jų raidą. Jis išaiškino daugelio lietuviškų žodžių kilmę. K. Būga yra paskelbęs labai daug etimologijų (žodžių kilmės aiškinimų), nušvietęs mūsų kalbos skolinių kilmę, lietuviškų asmenvardžių darybą. Kalbininkas atstatė tikrąsias lietuviškas didžiųjų mūsų kunigaikščių vardų formas. Daug K. Būga yra davęs ir lietuvių kalbos fonetinės […]
Antanas Baranauskas
/in Lietuvių kalbos tyrinėtojai ir jų išleistos knygos1898 m. Sankt Peterburgo Mokslų Akademija išleido A. Baranausko darbą „Pastabos apie lietuvių kalbą ir žodyną“, kuriame rašoma apie lietuvių kalbos reikšmę indoeuropiečių lyginamajai kalbotyrai, aptartos lietuvių kalbos žodyno, fonetikos ypatybės, suklasifikuotos tarmės. Tai pirmoji tokia detali ir gerai motyvuota lietuvių kalbos tarmių klasifikacija, sudaryta remiantis pagrindiniais tarmių vokalizmo bruožais.
Antanas Salys
/in Lietuvių kalbos tyrinėtojai ir jų išleistos knygosSvarbiausia Antano Salio tyrinėjimo sritis buvo lietuvių kalbos dialektologija. Į šį darbą Salys įsitraukė K. Būgos paskatintas jau studentaudamas ir dirbdamas Būgos ruošiamo lietuvių kalbos žodyno sekretoriumi. Daktaro disertacijoje „Žemaičių tarmės“ nagrinėjo žemaičių tarmės istoriją; veikale „Lietuvių kalbos tarmė“ 1935 m., 1946 m. (tai buvojo paskaitos, skaitytos universiteto studentams) sudarė detalią lietuvių kalbos tarmių klasifikaciją […]
Biudžetinė įstaiga. Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešoji biblioteka
Tilžės g. 10, LT-99172, Šilutė, tel. +370 441 78217, faksas +370 441 76961,
el. paštas info@silutevb.lt, www.silutevb.lt
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų
registre, įmonės kodas 190700188.
- Pirmadienį–ketvirtadienį – 08:00-12:00 ir 12:45-17:00
- Penktadienį – 08:00-12:00 ir 12:45-15:45
- Šeštadienį – poilsio diena
- Sekmadienį – poilsio diena
Puslapio administratorius administratorius@silutevb.lt