Ventės rago švyturys

Pusiasalyje prie Kuršių marių, netoli Nemuno žiočių, Ventės gyvenvietės pietuose stūkso laivų vienuolikos metrų aukščio kelrodis ir orientyras – Ventės rago švyturys. Ne viename senųjų laikų žemėlapyje Ventė buvo žymima kaip itin pavojinga vieta, nes palei Ventės ragą yra nusitęsusi pavojinga akmenuota sekluma. Tad jau nuo 1837-ųjų metų čia stovi vienas seniausių Lietuvos švyturių, kuris […]

Katyčių turgaus aikštė

Šalia bažnyčios, link Degučių, Stubrių bei Mediškiemių kelių sankryžoje, įsikūrė turgaus aikštė su prekybos eilėmis, 1906 metais pradėta grįsti akmenimis. Turgaus aikštė buvo apstatyta mūriniais puošniais 1-3 aukštų pastatais, savita turgaus aikšte. Pokario metais visai sunaikinti apylinkių vienkiemiai, nyko senieji mūriniai pastatai. Vis dėlto mūriniai pastatai ilgai atlaikė sovietinio aplaidumo ir netvarkos metus. Katyčiai po 1990 […]

Degučių Šv. Vincento Ferero bažnyčia

Barokinio stiliaus Degučių Šv. Vincento Ferero bažnyčia stovi Degučių kaime, prie Žemaičių Naumiesčio–Katyčių kelio, Mirglono (Šyšos dešiniojo intako) dešiniajame krante. Ji yra liaudies architektūros formų. Kartu su Panevėžiuko Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia yra viena iš dviejų trikampių bažnyčių Lietuvoje. Trikampis bažnyčios pastato planas labai neįprastas ir siejamas su Šv. Trejybės simboliu.  Ją pastatė Vainuto seniūnas Tadas Bilevičius, o svarbiausi įkūrėjai  buvo Adomas Bilevičius su žmona Bogumila Budrikaite. […]

Rusnės evangelikų liuteronų bažnyčia

Rusnės parapija yra viena seniausių Mažojoje Lietuvoje. Ji galėjo būti įsteigta dar Kryžiuočių ordino valdymo laikais, greičiausiai apie 1419 m. Dabartinis bažnyčios pastatas iškilo 1809 m., o bokštas išmūrytas vėliau – 1827 m. Sovietmečiu bažnyčios turtas buvo sunaikintas, čia įrengtos pagalbinės internatinės mokyklos patalpos. 1991 m. atnaujintos evangelikų liuteronų pamaldos. 1994 m., baigus restauraciją ir […]

Kintų Nukryžiuotojo Jėzaus evangelikų liuteronų bažnyčia

Evangelikų liuteronų bažnyčia, pastatyta 1705 metais, yra tipiškas 18-ojo amžiaus pradžios rytprūsių architektūros bebokštis statinys su apside, kuris savo plane išlaiko vokiečių ordino gotikinių statinių formą. Anot legendos, kai Ventėje buvo paplauta bažnyčia, tarp gyventojų kilo ginčas, kur turėtų stovėti naujieji maldos namai. Tad iš kraštutinių kaimų – Ventės ir Kiošių – vienu metu buvo […]

Pastatas M. Jankaus g. 11

Archyviniuose šaltiniuose minima, kad 1925 m. šiame pastate Šilutėje veikė saldainių fabrikas. Savininkas Ferdinandas Šimkus (Ferdinand Schimkus). Tarp 1943 m. mieste veikiančių pramonės įmonių saldainių dirbtuvės dar nurodomos kaip veikiančios. Jų veikla, greičiausiai, nutrūko po Antrojo pasaulinio karo. Pokario metais pastate buvo įrengti gyvenamieji butai.   Literatūra: 1. Jakštas, Petras; Miškinis, Algimantas. Šilutė. Lietuvos TSR […]

Uostadvario švyturys

1873–1876 m. priešais Minijos žiotis pastatytas aštuoniakampis Uostadvario švyturys, sujungtas su švyturio sargo gyvenamuoju namu. Dabar tai yra technikos istorijos paminklas, navigacijai nebenaudojamas, bet yra puikus Rusnės ir Minijos apylinkių apžvalgos bokštas. Švyturys, esantis Uostadvario kaime (Šilutės r.), yra  taisyklingo aštuonkampio formos, sienų briaunos papuoštos žalios spalvos glazūruotomis plytomis, sienos – raudonų plytų mūro. Viduje – 48 įvijiniai […]

Pastatas Žalgirio g. 2

1922 m. vasario 1 d. buvo atidaryta Šilutės liaudies biblioteka. Ją įkūrė knygyno ir antikvariato savininkai Tobynai. Biblioteka veikė komercijos pagrindu ir iš pradžių buvo skirta jaunimui. Po 1932 m. ši kultūros įstaiga perėjo Šilutės gyvenvietės tarybos žinion. Bibliotekos būklė nuo to nepagerėjo – ji skurdo viename ankštame kambarėlyje. 1936 m. vietos valdžia patvirtino projektą […]

Pastatas Lietuvininkų g. 11

ietuvininkų g. 11 numeriu pažymėtas pastatas Šilutėje statytas XX a. 2-ajame dešimtmetyje. Manoma, kad jo architektūra iki šių dienų išliko nepakitusi. Pirmieji jo savininkai buvo Rittens šeima. Sklypas XVIXVIII a. pradžioje įėjo į karčemos žemių sudėtį, XVI–XIX a. pabaigoje priklausė dvarui ir buvo neužstatytas. XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje didelį sklypą įsigijo Adalbert […]

Arklių pašto stotis

1594 m. Šilokarčemos (Šilutė) smuklei buvo duota privilegija, smuklininkas buvo įpareigotas laikyti pašto arklį arba sumokėti kasmet po 8 markes. Tais laikais paštą gabendavo nuo smuklės prie smuklės. Paštas veždavo ne tik laiškus ir siuntinius, bet ir keleivius. Per Šilokarčemą ėjo vadinamasis karo ir pašto kelias Klaipėda–Tilžė. Pašto valdyba buvo Klaipėdoje. 1718 m. Klaipėdos pašto […]