Laužemis Martynas Benjaminas
Martynas Benjaminas Laužemis – publicistas, evangelikų liuteronų misionierius, vertėjas, kunigas.
Martynas Laužemis gimė 1866 m. gruodžio 6 d. Klaipėdos priemiestyje – Smeltėje.Baigęs liaudies mokyklą, įstojo į Berlyno misionierių mokyklą ir, ją baigęs, 1872 m. išvyko į Indiją. Dirbo Gumloje, Lahardagoje ir Iharsugudoje. 1901-1905 m. atostogavo Europoje. Daugiau kaip metus praleido Mažojoje Lietuvoje. 1902-1903 m., misijos pavedamas, jis Jungtinėse Amerikos valstijose rinko aukas ir platino lietuvių spaudą. Per atostogas daugiausiai keliaudavo per parapijas, pamokslaudavo ir skaitydavo paskaitas apie Indiją.
1914 m. jis vėl grįžo į savo gimtąjį kraštą atostogauti. Tačiau prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, išvykti į Indiją nebegalėjo, apsistojo Juodkrantėje. 1915 m. gavo Klaipėdos apskrities Kairių kunigo vietą. 1921 m. jį perkėlė į Saugas. Martynas Laužemis buvo išsilavinęs, gerai valdė plunksną, mokėjo 6 kalbas. Į Indijos tautų vieną kalbą (uran) išvertė ir redagavo jau anksčiau išleistos Biblijos dalis. Būdamas Indijoje domėjosi Mažosios Lietuvos gyvenimu, parsisiųsdavo knygų. Bendradarbiavo „Lietuviškoje ceitungoje“, „Naujoje lietuviškoje ceitungoje“, „Pagalboje“, „Konservatyvų draugystės laiške“ ir jo priede „Keleivio draugas“. Rašė straipsnius apie Indijos gamtą, čiabuvių papročius ir buitį.
J. E. Gossnerio misijų knygynas Berlyne išleido Martyno Laužemio išverstų knygų gotišku šriftu su iliustracijomis. Jas pats Martynas Laužemis pardavinėjo Mažojoje Lietuvoje ir JAV, gautos lėšos ėjo į misijos kasą. Jis parašė ir J. E. Gossnerio misijų knygynas gotišku šriftu su iliustracijomis 1914 m. išleido Tilžėje, Otto Mauderodės spaustuvėje, „Habba, arba Kaip wiens indiškas Pagonis iš Kolų Giminės didiyjį Diewą jieškojo bey surado“.
Martynas Laužemis mirė 1924 m. sausio 9 d. Saugose, čia ir palaidotas.
Šaltiniai:
- JAKŠTAS, Petras. Iš mūsų kultūros istorijos. Literatūrinė Šilutė. Komunistinis darbas, 1988, liep. 26, p. 3.
- Lietuvių literatūros enciklopedija. Vilnius:“Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas“, 2001, p. 269-270.
- Mažosios Lietuvos enciklopedija. Vinius, 2003, t. 1, p. 519-520.