2018 m. žymių datų kalendorius

2018 m. įžymių datų, susijusių su Šilutės krašto knygininkais ir senąja spauda, kalendorius

Sausis

Sausio 12 d. – 470 metų, kai Rusnėje (Šilutės r.) mirė (1773 01 12) Jonas Braškys, 1737–1740 m. vertęs į lietuvių kalbą Prūsijos valdžios įsakus. Baigė Karaliaučiaus universitetą, mokytojavo, kunigavo. Gimė 1714 liepos 27 d. Želvoje (Įsručio aps.).

Vasaris

Vasario 25 d. – 87 metai, kai Pašventyje (Jurbarko r.) gimė (1931 02 25) mokytojas, kalbininkas, vertėjas, profesorius, habiliuotas mokslų daktaras Arnoldas Piročkinas. 1949 m. baigė Šilutės gimnaziją (dab. Šilutės pirmoji gimnazija), 1955 m. – Vilniaus universitetą, dirbo mokytoju. 1963–1991 m. – Lietuvių kalbos katedros dėstytojas, docentas. 1991–1993 m. – Lituanistinių studijų katedros profesorius. Tyrinėjo žymių Lietuvos kalbininkų, istorikų bei rašytojų gyvenimą ir kūrybą. 1991 m. sudarė knygą „J. Jablonskis. Straipsniai ir laiškai“. Rašė straipsnius jo 140-osioms gimimo metinėms, nagrinėjo J. Jablonskio ir Vaižganto sąsajas. Skaitė paskaitas apie Adomą Mickevičių, 1995 m. parašė vertingą monografiją „Devyni Adomo Mickevičiaus metai“, išleistą ir Lenkijoje, kurioje nagrinėjo poeto ryšius su Lietuva. Garsino Martyno Mažvydo, Mikalojaus Daukšos, Kristijono Donelaičio, Jono Basanavičiaus vardus ir darbus. Kalbos kultūros temomis 1990 m. parašė šias knygas: „Administracinės kalbos kultūra“, Jaunajam lituanistui: Mokslinio darbo metodikos darbo pradmenys“. 1995 m. parašė lietuvių kalbos vadovėlį kitataučiams „Mokomės lietuvių kalbos: Aukštesnio kurso vadovėlis“. 1996 m. sudarė ir redagavo knygą „Jurbarkas: Istorijos puslapiai“. 1973 m. išleido čekų kalbos vadovėlį, paskelbė Čekijos archyvuose rastos lituanistinės medžiagos, išvertė čekų ir kitų tautų rašytojų kūrinius, recenzavo „Lietuvių literatūros enciklopediją“. Paskelbė publicistinių straipsnių įvairiais Lietuvos istorijos, kultūros, literatūros, politikos klausimais. 1981 m. paruošė J. Zejerio kūrybos rinkinį „Lietuviškos godos“.

Kovas

Kovo 6 d. – 130 metų, kai Antšyšiuose (Šilutės r.) gimė (1888 03 06) mokytojas, kraštotyrininkas.
Jurgis Stragys. Baigęs Antšyšių pradžios mokyklą, 1912 m. įstojo į Klaipėdos mokytojų seminariją. Pirmojo pasaulinio karo metu buvo mobilizuotas į vokiečių kariuomenę, pateko į rusų nelaisvę, kurioje išbuvo ketverius metus. 1920 m. grįžo ir po metų baigė Klaipėdos mokytojų seminariją. Mokytojavo Mineikių pradžios mokykloje (Šilutės r.), kur vienas iš pirmųjų pradėjo mokyti lietuvių kalba. Įsteigė jaunimo draugiją „Vainikas“ ir jai vadovavo. 1923 m. buvo perkeltas į Šilutės vokiečių Herderio gimnaziją ir ten dirbo lietuvių kalbos mokytoju. Nuo 1927 m. pradėjo dirbti Klaipėdos mokytojų seminarijoje. J. Stragys domėjosi Mažosios Lietuvos kraštu, surinko daugybę šio krašto vietovardžių, asmenvardžių. Mirė 1928 m. Klaipėdoje.

Kovo 22 d. – 150 metų, kai Jonaičiuose (Šilutės apskr.) gimė (1868 03 22) visuomenės veikėjas, rašytojas, publicistas, filosofas Vilhelmas Storostas-Vydūnas. 1888 m. baigė Ragainės mokytojų seminariją18961898 m. Greifsvaldo1899 m. Halės19001902 m. Leipcigo1919 m. Berlyno universitetuose studijavo filosofijos, religijos, kultūros, meno, literatūros istorijos, sociologijos, gamtos mokslus, sanskritoanglų ir prancūzų kalbas. 18881892 m. Kintų pradžios mokyklos trečiasis mokytojas, mokė lietuvių ir vokiečių kalbų, geografijosistorijos ir kūno kultūros. Mokytojaudamas Kintuose išlaikė aukštesnės kvalifikacijos mokytojo egzaminus ir 18921912 m. dėstė Tilžės gimnazijoje prancūzų ir anglų kalbas. 1918 m. dėstė lietuvių kalbą Rytų seminare prie Berlyno universiteto. 1895 m. įkūrė Tilžės giedotojų draugiją ir 40 metų jai vadovavo. Rengė dainų šventes, vaidinimus, populiarino lietuvių liaudies dainas. Buvo veiklus Rytų Prūsijos lietuvių ir Klaipėdos krašto draugijų bei organizacijų narys, 1931 m. įkurtos Prūsų lietuvių draugijų tarybos pirmininkas. Nuo 1907 m. dalyvavo lietuvių mokslo veikloje. Leido paties ištisai prirašomus žurnalus „Šaltinis“ (19051909 m.), „Jaunimas“ (19111914 m.), „Naujovė“ (1915 m.), „Darbymetis“ (19121925 m.). Bendradarbiavo kitoje Rytų Prūsijos lietuvių ir Lietuvos periodinėje spaudoje. 1923 m. dirbo Telšių mokytojų seminarijoje. 1944 m. su Tilžės gyventojais evakuotas Vokietijos gilumon. Nuo 1946 m. gyveno Detmolde. Įsijungė į kultūrinę evakuotų Rytų Prūsijos lietuvių bei Lietuvos pabėgėlių veiklą, bendradarbiavo jų spaudoje. Parašė 12 filosofinių veikalų, daugiau negu 30 filosofinio turinio dramų, istoriografinių darbų. Mirė 1953 m. vasario 20 d. Detmolde (Vokietija). 1991 m. spalio 19 d. jo palaikai perlaidoti Bitėnų kapinaitėse.

Balandis

Balandžio 20 d. – 175 metai, kai gimė (1843 04 20) Mažosios Lietuvos pedagogas, publicistas, poetas Kristupas Kropaitis (gali būti Kruopaitis). 1863–1866 m. mokėsi Karalienės mokytojų seminarijoje. Ją baigęs buvo paskirtas Ragainės aps. Žukų parapinės mokyklos mokytoju. 1898 m. dėstė Jonikaičių, Opstainių, gal Šyšos (Šilokarčemos ir Tilžės aps.) liaudies mokyklose. 1885–1888 m. redagavo Tilžės spaustuvininko Oto von Mauderodės leistas „Lietuviškas kalendras“. Savo eilėraščius skelbė laikraščiuose „Aušra“, „Nauja lietuviška ceitunga“, jo priede „Kaimynas“. Ypač išpopuliarėjo ir tapo mėgstama daina jo eilėraštis „Nemuno kelionė“, kuris kartu su gaidomis buvo išspausdintas 1886 m. „Aušros“ 4 numeryje. Kristupo Kropaičio mirimo data neaiški, manoma, kad jis mirė dar prieš 1911 m.

Gegužė

Gegužės 1 d. – 65 metai, kai Pagėgiuose gimė (1953 05 01) literatūros tyrinėtojas, kritikas, humanitarinių mokslų daktaras, vertėjas, pedagogas Marijus Šidlauskas (iki 1998 04 08 – Jonaitis). Baigė Šilutės 1-ąją vidurinę mokyklą (dab. Šilutės pirmoji gimnazija), 1976 m. Vilniaus universitete – anglų filologiją. Po studijų atvykęs į Klaipėdą 1976–1985 m. mokytojavo miesto 22-ojoje vidurinėje mokykloje, nuo 1985 m. rugsėjo – Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultetų anglų kalbos ir lietuvių literatūros dėstytojas. Po 1988–1990 m. studijų Vilniaus universiteto stacionarinėje aspirantūroje, M. Šidlauskas – Klaipėdos universiteto dėstytojas, humanitarinių mokslų daktaras (1992), docentas (1993). Jis yra vienas aktyviausių Klaipėdos literatūrinio gyvenimo dalyvių ir vertintojų. Nuo 2011 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Monografijos „Poetas ir visuomenė XIX–XX amžių sankirtose“ (1994), knygos Orfėjas mokėjo lietuviškai: literatūros studijos“ (2006) autorius. 1996 m. M. Šidlauskas tapo Jotvingių premijos laureatu.2008 m. literatūrinės Ievos Simonaitytės premijos laureatas už knygą „Orfėjas mokėjo lietuviškai“.
2014 m. – Vytauto Kubiliaus premijos laureatas.

 

Gegužės 5 d. – 185 metai, kai gimė (1833 05 05) spaustuvininkas, Mažosios Lietuvos poligrafijos ir knygos istorijos veikėjas Frydrichas Vilhelmas Zybertas (vok. Siebert), kilęs iš Heilsbergo. Darbą Šilokarčemoje (dab. Šilutė) pradėjo labai sumaniai ir energingai. Nuo 1865 m. persikėlęs į Klaipėdą, nė trumpam neišleido iš akių savo įmonės filialo Šilokarčemoje. Jis dažnai čia atvykdavo ir apsistodavo ilgesniam laikui. 1867 m. liepos 1 d. spaustuvė buvo įkurdinta jos savininko uošvio J. G. Valterio namuose, vėliau – atskirame, specialiai įrengtame pastate. Po jos įkūrėjo mirties spaustuvė priklausė našlei Helenai ir vyriausiajam sūnui Viliui, nuo 1906 m. – kitam sūnui Valteriui. Pastarasis 1922 m. rugpjūčio mėnesį ją pardavė A. Bruoželiui ir M. Jankui, kurie įmonę pavadino „F. V. Zyberto įpėdinio“ vardu. Tačiau kompanionai neišsilaikė. Gresiant bankrotui, jie „F. V. Zyberto įpėdinį“ 1923 m. pardavė Kurtui Zybertui iš Klaipėdos – spaustuvės įkūrėjo trečiajam sūnui. Šis, atrodo, 1924 m. įmonę vėl perleido kitiems: akcinės bendrovės „Memelländische Rundschau“ savininkams. F. V. Zybertas Šilokarčemoje išspausdino 9 lietuviškas knygas ir smulkiuosius spaudinius. Bene pirmas iš jų yra 1863 m. pasirodžiusios „Sapnų knygos“. Jų egzempliorius neišliko, apie leidinį žinoma iš skelbimo „Lietuvininkų pasle“. Nuo 1872 m. leido laikraštį „Memeler Dampfboot“.  Ilgiausiai pas F. V. Zybertą buvo spausdinamas 1862 m. balandžio 1 d. pasirodęs „Heydekruger Kreisblatt“ („Šilokarčemos apskrities laikraštis“). Šis laikraštis ėjo kartą per savaitę iki 1920 m. „Heydekruger Kreisblatt“ nustojo eiti dėl politinių įvykių, susijusių su Klaipėdos krašto atskyrimu nuo Vokietijos. F. V. Zybertas mirė 1900 m. kovo 12 d.

 

Birželis

 

Birželio 6 d. – 35 metai, kai Klaipėdoje mirė žurnalistas, pedagogas, literatas Vladas Nausėdas. Gimė 1911 m. liepos 2 d. (birželio 19 d.). Žakainiuose (Šilutės r.). Mokėsi Švėkšnos gimnazijoje (Šilutės r.). 1931 m. baigė Tauragės mokytojų seminariją. Studijavo Kauno Vytauto Didžiojo universitete vokiečių kalbą ir literatūrą. 1940 m. V. Nausėdas baigė Vilniaus universitetą. Dirbo „Akademiko“ žurnalo redakcijoje, 1937–1939 m. buvo jo redaktorius, redagavo „Jaunąją Lietuvą“, laikraštį „Darbas“. Dirbo Radiofone redaktoriumi Kaune (nuo 1938). 1941 m. ištremtas į Sverdlovsko srities lagerius. 1947 m. sugrįžo į Lietuvą. Dirbo Šilutės ir Klaipėdos miestų švietimo skyriuose bei mokyklose. Parašė ir išleido studiją „Lietuviškos mokyklos Prūsijoje XVI–XVIII a.“ (1959), brošiūrą „Mokinių raštingumo kėlimo būdai“ (1959), periodikoje paskelbė eilėraščių, straipsnių, išvertė J. V. Gėtės, H. Heinės, F. Šilerio kūrinių, „Nibelungų giesmę“ (1980).

Liepa

Liepos 26 d. – 110 metų, kai Šilutėje mirė (1908 07 26) Mažosios Lietuvos literatūros, raštijos ir knygos veikėjas Karlas Vilhelmas Sekuna. Gimė 1833 m. lapkričio 15 d. 1858 m. įsteigė pirmą miestelio knygyną, apie 1891 m. kartu su savo sūnumi Otu – spaustuvę, kuri knygininko įpėdinių nuosavybe išbuvo iki 1944 m. Sekunų įmonė išleido apie 40 lietuviškų knygų, kontrafakcine spauda aprūpindavo Lietuvos knygnešius.

Rugpjūtis

Rugpjūčio 7 d. – 160 metų, kai gimė (1858 08 07) kunigas, spaudos darbuotojas  Teodoras Gustavas Strukas. 1884 m. jį paskyrė Vyžių kunigu, nuo 1893 m. vasario 12 d. – Verdainės kunigu ir nuo 1894 m. spalio 3 d. – Šilutės apskrities superintendentu. 1904 m. jis išsikėlė į Kraupišką (dabar Uljanovas), paskui – į Ragainę. 1891–1893 m. T. Strukas, kunigaudamas Vyžiuose, redagavo ir leido savaitraštį „Alyvų lapai iš žemės pakajaus“. Iš pradžių jį spausdino Priekulėje, o paskui – Tilžėje. Jame buvo spausdinami sekmadienio pamokslai. 1891 m. tuos pamokslus sujungė, pridėjo antraštinį lapą ir sudarė vadinamąsias mišknyges. Nors antraštiniame lape leidėju pavadino kunigą T. Struką, bet iš tikrųjų jas rengė trys asmenys: Verdainės kunigo padėjėjas Endrikis Endriulaitis, Tilžės lietuvių bažnyčios kunigas Otas Julius Šteinas ir T. Strukas. Pastarasis buvo ir atsakingasis redaktorius. 1886 m. konsistorija kunigui T. Strukui ir sakytojui Mikeliui Kybelkai (1840–1906), kuris buvo iš Klaipėdos apskrities Pangesių kaimo, pavedė peržiūrėti giesmyną. 1897 m. jų parengtas giesmynas „Pagerintos giesmių knygos“ buvo išspausdintas Karaliaučiuje. T. Strukas mirė po 1927 m.

Rugsėjis

Rugsėjo 23 d. – 130 metų, kai Ropkojuose (Tilžės aps.) gimė (1888 09 23)  valstybės tarnautojas, visuomenės veikėjas Albertas Karolis Jonušaitis. Mokėsi Tilžės vidurinėje, Karaliaučiaus technikos mokyklose. A. K. Jonušaitis buvo Tilžės lietuvių klubo veiklus narys, „Lietuvos keleivio“ leidyklos vedėjas, 1923 m. Klaipėdos sukilimo dalyvis. Jam teko būti ir Šilutės komendantu. Dirbo Šilutės apskrities valdyboje melioracijos, statybos ir plentų tvarkytoju, projektavo Nemuno užliejamųjų pievų nusausinimą. Aktyviai dalyvavo kultūrinėje veikloje: buvo vienas iš reikšmingos lietuvių dainininkų draugijos „Daina“ organizatorių, lietuvių mokyklos Šilutėje 1928 m. steigėjų. „Santaros“ sąjūdžio dalyvis, meno saviveiklos organizatorius, susibūrimuose grodavo įvairiais instrumentais.1934 m. birželio 28 d. A. K. Jonušaitis buvo pakviestas dirbti į Martyno Reisgio vadovaujamą Direktoriją Klaipėdoje. Čia su Edvardu Simaičiu parengė Klaipėdos krašto švietimo sistemos pertvarkymo planą, ėmėsi jį realizuoti. Tačiau tais pačiais metais gruodžio 1 d. Direktorijai atsistatydinus, grįžo į ankstesnį darbą Šilutės apskrities vadyboje. 1939 m. kovo 22 d. Vokietijos esesininkų daliniams įsiveržus į Klaipėdos kraštą, A. K. Jonušaitis pasitraukė į Kauną. 1942 m. rugpjūčio 28 d. Tilžės gestapo nurodymu buvo areštuotas, po ilgų tardymų išsiųstas į Stutthofo koncentracijos stovyklą. Ten tais pačiais metais lapkričio 22 d. mirė.

Spalis

Spalio 30 d. – 130 metų, kai Spiečiuose (Tilžės aps.) gimė (1888 10 30) lietuvių visuomenės veikėjas Erdmonas Simonaitis. Mokėsi Šilutės gimnazijoje, tačiau baigė Tilžės gimnaziją. Dirbo vyresniuoju sekretoriumi Tilžės ir Pilkalnio teismuose. 1909 m. Tilžėje įsitraukė į lietuvišką veiklą. 1912 m., kartu su kitais vietos lietuviais, Tilžėje įkūrė lietuvių klubą ir jam dvejus metus vadovavo. Jo veikloje dalyvavo ir Vydūnas. 1913 m. sudarė pirmąjį spausdintą Mažosios Lietuvos bibliotekos lietuviškų knygų katalogą. Pirmojo Pasaulinio karo metu mobilizuotas į Vokietijos kariuomenę. Po tarnybos kariuomenėje nuo 1918 m. rugpjūčio mėn. dirbo vokiečių spaudos skyriaus nariu Vilniuje, kur susipažino ir suartėjo su Lietuvos Tarybos nariais ir kitais lietuvių politiniais veikėjais. Nuo to laiko rėmė mažlietuvių ir didlietuvių politinio suartėjimo idėją.  19241926 m. buvo Šilutės apskrities viršininkas, vėliau aktyviai dalyvavo Klaipėdos krašto politiniame gyvenime. Nuo 1926 m. iki 1934 m. – Klaipėdos apskrities viršininkas. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, nacių suimtas, nuo 1942 m. lapkričio iki 1945 m. balandžio 29 d. kalintas Mauthauzeno ir Dachau koncentracijos stovyklose. Išlaisvintas JAV kariuomenės. 1946 m., atnaujinus Mažosios Lietuvos tarybos veiklą, atstovavo Vokietijos lietuvių bendruomenei Pasaulio lietuvių bendruomenės seime, buvo Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto narys. Mirė 1969 m. Veinheime (Vokietija) 1991 m. Perlaidotas Lėbartų kapinėse šalia Klaipėdos.

 

Lapkritis

Lapkričio 15 d. – 185 metai, kai gimė spaustuvininkas, Mažosios Lietuvos literatūros, raštijos ir knygos veikėjas Karlas Vilhelmas Sekuna. 1858 m. įsteigė pirmą miestelio knygyną, apie 1891 m. kartu su savo sūnumi Otu – spaustuvę, kuri knygininko įpėdinių nuosavybe išbuvo iki 1944 m. Sekunų įmonė išleido apie 40 lietuviškų knygų. K. V. Sekuna mirė 1908 m. liepos 26 d. Šilutėje.

Lapkričio 17 d. – 100 metų, kai Puknionių kaime (Pakruojo r.) gimė (1918 11 17) ekonomistas, teisininkas, kraštotyrininkas, Šilutės miesto Garbės pilietis Jonas Jonaitis (tikroji pavardė Šidlauskas). 1938 m. baigė Linkuvos valstybinę gimnaziją, 1944 m. – Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakultetą (prieš tai du metus čia studijavo mediciną). 1944 m. traukėsi į Vakarus, bet buvo suimtas, pabėgo ir 1944–1945 m. žiemą slapstėsi. Keisti pavardę bei iki tol buvusį gyvenimą ir ateities planus privertė prasidėjusi sovietinė okupacija. Išgalvota pavarde (Jonas Jonaitis) 1946–1959 m. dirbo Žemės ūkio banko Pagėgių ir Šilutės skyriuose, 1959–1980 m. – Šilutės melioracijos statybos valdybos, 1980–1989 m. – Šilutės kilnojamosios mechanizuotos kolonos Nr. 3 vyr. buhalteriu. Dėl to, kad nauja pavarde neturėjo išsilavinimą liudijančių dokumentų, 1957 m. J. Jonaitis baigė Šilutės darbo jaunimo vidurinę mokyklą, neakivaizdžiai studijavo ekonomiką Vilniaus universitete. Dar būdamas gimnazistu J. Jonaitis ėmė domėtis Klaipėdos krašto ir Klaipėdos uosto istorija. Parašė per 40 kraštotyros straipsnių Lietuvos tema, atsiminimus apie profesorių Mykolą Romerį, Klaipėdos krašto visuomenės veikėją Joną Kybrancą. Išvertė iš vokiečių kalbos J. Zembrickio (Sembrickio) ir A. Bitenso 1920 m. veikalą „Geschichte des Kreises Heydekrug“ („Šilutės apskrities istorija”). Knygą 2008 m. išleido Šilutės kraštotyros draugija.

Lapkričio 30 d. – 205 metai, kai Kalininkuose (Šilutės r.) gimė (1813 11 30) vertėjas, leksikografas Rudolfas Andrius Cipelis (vok. Zippel). Mokėsi Tilžės gimnazijoje, nuo 1833 m. studijavo teologiją Karaliaučiaus universitete. 18411846 m. – Kretingalės diakonas18461849 m. – Klaipėdos, vėliau – Rusnės (Šilutės r.) kunigas. Dėl ligos išėjęs į pensiją, gyveno savo ūkyje Drukiuose. 1849 m. redagavo Klaipėdos laikraščio „Memeler Wochenblatt“ priedą „Lietuvininkų prietelis“, kurio išleido 38 numerius. Išvertė pamokslų Karolio Neiso „Evangeliškoms mišknygoms“ (1856). Siuntinėjo medžiagą Georgo Neselmano (klaipėdiškių tarmės medžiaga, 1856 m.), Fridricho Kuršaičio (18701883) žodynams. Mirė 1894 m. vasario 19 d. Drukiuose (Klaipėdos r.).

 

Gruodis

 

Gruodžio 9 d. – 135 metai, kai Medukalnių kaime (Įsručio apsk.) gimė (1883 12 09) Mažosios Lietuvos poetas, publicistas, visuomenės ir kultūros veikėjas, lietuvybės puoselėtojas Fridrichas Bajoraitis-Paukštelis. Medukalniuose lankė pradžios mokyklą. Netrukus jo tėvai persikėlė į lietuvininkų Balandžių kaimą. 1905 m. F. Bajoraitis įkūrė „Prūsų lietuvių jaunimo susirašinėjimo ratelį“, o vėliau (1906) ir pirmąją Mažosios Lietuvos kilnojamąją biblioteką – „Lietuvių keliaujantį arba lekiantį knygyną“. Abi šios organizacijos stipriai prisidėjo prie lietuvybės išsaugojimo. F. Bajoraitis nepasitenkino nei mokytojavimu, nei poetine kūryba. Jis norėjo ir tiesiogiai veikti žmonių širdis, kelti jų patriotinius jausmus. Komplektavo Mažosios ir Didžiosios Lietuvos bei lietuvių išeivių literatūrą, publikavo bibliotekos įsigytų leidinių bibliografinius sąrašus. Vydūno rūpesčiu 1932 m. išleistas pomirtinis eilėraščių rinkinys „Gyvumo žodžiai“. 1986 m. „Vagos“ leidykla išleido Mažosios Lietuvos lietuvių poezijos antologiją „Kaip ąžuols drūts prie Nemunėlio“, kurioje publikuojami ir 45 F. Bajoraičio eilėraščiai. Nors šis Mažosios Lietuvos kultūros veikėjas gyveno neilgai, bet  suvaidino svarbų vaidmenį kaip švietėjas, poetas ir ypač kaip patriotas. Iš viso F. Bajoraitis paskelbė apie 20 straipsnių, jo poezija turėjo įtakos daugeliui Mažosios Lietuvos rašytojų: Mikeliui Hofmanui, Gustavui Juozupaičiui, Ievai Simonaitytei. Mirė 1909 m. kovo 16 d. F. Bajoraitis palaidotas Balandžiuose (buv. Ragainės apskritis, dab. Kaliningrado srities šiaurinė dalis, Nemano rajonas, Rusija). Jo vardu pavadinta Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešoji biblioteka.

Gruodžio 11 d. – 195 metai, kai Gumbinėje gimė (1823 12 11) lietuvių raštijos tyrinėtojas Karlas Teodoras Voldemaras Hofheincas. Jis nuo 1862 m. lapkričio 16 d. buvo Verdainės (Šilutės apskr.) kunigu, o 1874 m. paskirtas Šilutės apskrities superintendentu. Jis buvo vienas iš Tilžės lietuvių literatūrinės draugijos steigėjų, jos nariu ir kurį laiką pirmininku (1882–1889 m.). Rašė vokiškai ir lietuviškai. Jo pranešimai būdavo spausdinami Karaliaučiuje leidžiamame žurnale „Altprenssische Monatschrift“ („Senovės prūsų mėnesinis žurnalas“) ir pačios draugijos leidžiamuose „Pranešimuose“ vokiečių kalba. 1883 m. minėtame leidinyje buvo išspausdintas pranešimas „Apie lietuviškus vardus“, 1887 m. – „Lietuviškų choralinių melodijų bandymai“ – 17 giesmių gaidos su lietuviškais tekstais ir „Giesmių balsai“ – 115 lietuviškų bažnytinių giesmių su lietuviškais tekstais. Šias giesmes surinko K. Hofheincas ir jas atskira knygele 1894 m. išleido Tilžės lietuvių literatūrinė draugija. Rašė straipsnių lietuvių kalbos ir raštijos klausimais. K. Hofheincas buvo pirmas lietuvių konservatorių laikraščio „Lietuvos paslas broliams lietuvininkams žinių pranešąs“ atsakingasis redaktorius ir leidėjas. „Paslas“ ėjo Tilžėje 1896–1898 m. Mirė 1907 m. rugpjūčio 31 d. Tilžėje.

Gruodžio 24 d. – 145 metai, kai Prialgavos kaime (Skuodo r.) gimė (1873 12 24) Žemaičių Naumiesčio kunigas diakonas, laikraščio „Sweczias“ leidėjas, spaudos ir kultūros darbuotojas Frydrichas Megnius. Mokėsi Telšių šešiaklasėje vidurinėje mokykloje, po to, tikriausiai, Karalienės arba Ragainės mokytojų seminarijoje. Gerai mokėjo lietuvių, latvių, vokiečių, rusų kalbas, silpniau – lenkų bei hebrajų. Kantoriumi, vargonininku, bažnytinių chorų vadovu dirbo daugelyje parapijų, bet ilgiausiai – Žemaičių Naumiestyje (Šilutė r.). Siekdamas šviesti žmones, 1907 ir 1908 m. Žemaičių Naumiestyje mėgino įsteigti lietuvišką parapijinę mokyklą, bet carinė administracija tokio leidimo nedavė. Kovodamas prieš plintančią girtuoklystę, 1908 m. birželio 6 d. organizavo Mėlynojo kryžiaus (blaivybės) draugiją, vėliau, 1914 m., kartu su kitais šviesesniais žmonėmis – pirmąją viešą skaityklą Žemaičių Naumiesčio ir aplinkinių kaimų žmonėms. 1911 m. lapkričio mėn. F. Megnius ėmė leisti 8 (vėliau dažniausiai 12) pusl. sąsiuvinio formato savaitraštį „Svečias“ (Sweczias). Žemaičių Naumiestis tapo penktąja tuometinės Rusijos vietove, kur spausdinti ir leisti lietuviški laikraščiai. „Svečias“ buvo skirtas skaitytojams Didžiojoje Lietuvoje, bet buvo platinamas ir Mažojoje Lietuvoje, o kartais nukeliaudavo net ir į Ameriką. Pirmieji 6 numeriai buvo išspausdinti E. Jagomasto spaustuvėje Tilžėje, vėlesni – Žemaičių Naumiestyje, paties leidėjo F. Megniaus pinigais įsigytoje, nedidukėje spaustuvėlėje.  1913 m. parengė ir Tilžėje, O. Mauderodės spaustuvėje, išspausdino 72 psl. elementorių „Raktelis” arba pradžiamokslis evangeliškiems lietuvių vaikams dėl lengvo išsimokinimo gerai skaityti ir rašyti, su gotiškomis ir lietuviškai-lotyniškomis raidėmis“. Iš šio vadovėlio lietuviškai skaityti bei rašyti išmoko nemažas būrys vaikų. Mirė 1950 m. spalio 9 d. Palaidotas Žemaičių Naumiesčio kapinaitėse.

Gruodžio 29 d. – 95 metai, kai Šilutės gyvenvietės pavadinimas oficialiai paskelbtas 1923 m. gruodžio 29 d.  laikraštyje „Klaipėdos krašto valdžios žinios“.


Versija neįgaliesiems