Kapavietės

Barvų kapinynas – Saugų seniūnijoje. 1896-1899 m. T Hugo Šojus į Karaliaučiaus „Prūsijos” muziejų pristatė keletą dirbinių iš Barvų kapinyno. 1898 m. kapinyną kasinėjo Erichas Šojus ir Adalbertas Becenbergeris, kuris čia atliko archeologinius tyrimus ir vėliau: 1899, 1901-03 m. Tyrimų rezultatai nežinomi. Pagal prieškariniuose leidiniuose skelbtus duomenis, kapinynas datuojamas VII-XIII a. Tiksli  kapinyno vieta nežinoma.

Barzdūnų kapinynas buvo Šilutės seniūnijoje, Barzdūnų kaimo laukuose. 1897 m. pavasarį, tiesiant kelią iš Žibų į Ramučius ir nulyginant kalvą šalia Barzdūnų kaimo, buvo aptikti keli kapai. 1897-98 m. kapinyne Adalbertas Becenbergeris ištyrė II-III amžiaus 9 griautinius kapus. Kapai apjuosti akmenų vainikais. Rasta geležinių dalgių, įmovinis kirvis, žalvarinių antkaklių trimintiniais ir kūginiais galais, ritinių ir statinėlinių smeigtukų, kabučių, apskrito pjūvio apyrankių, Romos monetų, emalio karolių, romėnų pinigų. II a. po Kr. Kapinyne mirusieji laidoti nedeginti po akmenų grindiniu. 1909 m. graužduobėje surastas mamuto kaulas su negiliu įpjovimu. Archeologai jį laikė seniausiu radiniu Lietuvoje iš vėlyvojo ledynų laikotarpio. Nenustatyta, kad tas įpjovimas darytas žmogaus ranka. Iki 1945 m. radiniai buvo Karaliaučiaus „Prūsijos“ muziejuje (neišliko). Šilutės muziejuje saugomi keli daiktai, datuojami IX–XIII a., rasti 1948 m. Barzdūnų žvyro karjere. Gali būti, kad jie yra iš to paties kapinyno. Tiksli kapinyno vieta nežinoma.

Barziūnų kapinynas – Vilkyškių seniūnijoje, Barziūnų kaime. 1999 m. Vilniaus universiteto studentai, vadovaujami dr. V. Šimėno, surado 1-4-ojo a. po Kr. 15 kapų. Viename kape rastas vyras palaidotas kartu su žirgu. Kapuose rasta žalvarinių ir gintarinių papuošalų, ginklų. Pastarieji liudija, kad toje pačioje vietoje, kur buvo laidojama tada, žmonės vėl pradėti laidoti po 400-500 metų, nes kapavietės su ginklais būdingos 5-6-ojo amžių kapinynams.

Bikavėnų kapinynas – Bikavėnų kaime, Jūros ir jos bevardžio upelio dešiniajame krante. Kapai apardyti. 1963 m. radiniai iš ardomų kapų pateko į Šilutės ir Ž. Naumiesčio muziejus. 1967-68 m. Istorijos institutas ir Istorijos ir etnografijos muziejus ištyrė (vad. A. Tautavičius) kapinyno š. r. dalį – 1530 m², rado 272 griautinius ir 5 degintinius kapus, kurių radiniai datuojami X-XII a., pavieniai – VIII-IX a. Vyrų kapuose aptikta ietigalių, kovos peilių, kalavijų, pasaginių segių ir kitų papuošalų. Kapinyne rasta vyrų kapų, į kuriuos įdėta tik žirgo galva (žemaičių kultūrai būdingas reiškinys), bet dviejuose kapuose užkastas visas žirgas. Taip pat kapinyne rasto apavo – pagražintu priekiu autinių batų liekanos. Moterų kapuose rasta vytinių antkaklių, kryžinių, nuokamienių smeigtukų įvijinių apyrankių, peiliukų, verpstukų. Radiniai yra Istorijos ir etnografijos muziejuje. Tyrinėta 1967–1968 m. Vėliau, 1971 ir 1987 m., atliekant kapinyno teritorijoje statybos darbus (statant fermos pastatą ir kasant šulinį) buvo aptikta archeologinių radinių: keletas antkaklių, apyrankių, ietigalių ir kt. Visi minėti radiniai buvo perduoti Šilutės muziejui.

Bružų kapinynas – Bružų kaime, tiksli vieta nežinoma. XX a. pr. į Karaliaučiaus „Prūsijos” muziejų iš kapinyno pateko X–XIII a. dirbinių (radiniai buvo saugomi iki 1945).

Gaidelių kapinynas – Juknaičių seniūnijoje. Žinoma, kad XIX a. pab. – XX a. pr. iš suardytų kapų į „Prūsijos“ muziejų pateko radiniai, datuojami X–XI a. Tiksli Gaidelių kapinyno vieta nežinoma.

Grabupių (Grabupėlių) kapinynas – Šilutės seniūnijoje. Archeologinėje literatūroje nurodoma, kad mirusieji laidoti sudeginti ir nedeginti. Kapų radiniai, datuojami X–XIII a., pateko į „Prūsijos” muziejų. Kitoje literatūroje minimi rasti du mediniai karstai su išlikusiais griaučiais. Adalbertas Becenbergeris, tyrinėjęs šį paminklą 1900 m., datuoja ne vėliau kaip 1700 m. Grabupių kapinyno vieta nežinoma.

Jurgaičių (Jomantų) kapinynas (dar vadinamas Milžinkapiais) – Jurgaičių kaime, 0,3 km į šiaurės vakarus nuo Ašvos dešiniojo kranto ir į vakarus nuo Jurgaičių (Jomantų) piliakalnio ir gyvenvietės. Kapinyno pietrytinėje pusėje, arčiau kaimo kapų, buvę 2 pilkapiai ar kapai, apjuosti akmenų vainikais. Juose 1961 m. buvo rasta I–III a. papuošalų. Ekspedicija, vadovaujama L. Nakaitės, ištyrė 22 kapus, iš kurių 5 – su žirgais. Kapai yra nedeginti ir 1 degintas. Kapinynas datuojamas VII–VIII a., įrašytas į LR nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

Jurkiškės kapinynas – Jurkiškės kaime, 0,25 km į pietvakarius nuo Šalpės kairiojo kranto. 1935 m. ūkininkas P. Laukys sodyboje bekasdamas rūsį 1,5 m gylyje rado degėsių ir vyro įkapes, kurios datuojamos X–XI a. Kapinynas įrašytas į LR nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

Mantvydų kapinynas yra Saugų seniūnijoje. Kapinyno IX a. radiniai XIX a. pab. – XX a. pr. buvo patekę į Berlyno muziejų. Tiksli kapinyno vieta nežinoma.

Mažių kapinynas – Šilutės seniūnijoje. Radiniai iš šio kapinyno XX a. pr. buvo perduoti į Karaliaučiaus „Prūsijos” muziejų. Po II pasaulinio karo archeologinė medžiaga dingo, tik žinoma, kad radiniai buvo iš III–IV a. ir IX–XIII a. Kapinyno tiksli vieta nežinoma.

Metirkviečių (Šilmeižių) kapinynas – Šilutės seniūnijoje. XIX a. pab. – XX a. pr. kapinyno radiniai, datuojami VIII–XIIIa., buvo perduoti į Karaliaučiaus „Prūsijos” muziejų. Po II pasaulinio karo archeologinė medžiaga dingo, todėl nėra žinomos laidojimo tradicijos bei tiksli kapinyno vieta.

Mockaičių kapinynas. Iš ardomame kapinyne surastų įkapių aišku: čia mirusieji laidoti nuo II–XII a. Naujajame geležies amžiuje Mockaičiuose būta plokštinio griautinio ir degintinio kapinyno. Kaip ir kituose to paties laiko Švėkšnos krašto kapinynuose, Mockaičių kapinyne aptikta gintarinių ir stiklinių karolių, segių, apyrankių. Čia surasta lankinių laiptelinių segių, klotų spaustiniu sidabru.

Nikėlų kapinynas – Nikėlų kaime, Švėkšnos seniūnijoje, 1,15 km į šiaurės vakarus nuo Švėkšnos–Ž. Naumiesčio kelio tilto per Ašvą ir 0,6 km į šiaurės rytus nuo Paulaičių – Nikėlų kelio tilto per Ašvą, į rytus nuo šio kelio, Ašvos dešiniajame krante. Nuo XX a. pr. kapinyno teritorijoje žemės darbų metu buvo randama įvairių radinių. Kapinynas tyrinėtas 1936 m. (vad. J. Puzinas). Rasta apardytų sudegintų ir nedegintų mirusiųjų kapų, vaiko kapas, 2 vyrų kapai (vienas palaidotas su žirgu), datuojami X–XI a. Kapinyno teritorijoje rasti atsitiktiniai radiniai datuojami II–VI ir IX–XII a. Kapinynas įrašytas į LR nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

Paulaičių kapinynas – Paulaičių kaime, Švėkšnos seniūnijoje, 0,95 km į vakarus nuo Švėkšnos–Ž. Naumiesčio kelio tilto per Ašvą, 0,75 km į rytus, pietryčiuose nuo Paulaičių piliakalnio, 0,3 km į pietryčius nuo Paulaičių–Nikėlų kelio tilto per Ašvą ir 0,15 km į pietus nuo Ašvos kairiojo kranto. Pasak mokytojo A. Klumbio laiško (greičiausiai J. Puzinui), Žiogų kalne bekasant rūsius bulvėms buvo rasta įvairių įkapių: kalavijas, pentinas, svarstyklės, ietigaliai, žąslai ir kt. Minėti radiniai rasti 1921 m., tačiau yra žinoma, kad įvairių įkapių, žmonių bei gyvulių kaulų buvo randama ir anksčiau. 1936 m. Vytauto Didžiojo kultūros muziejus atliko archeologinius tyrinėjimus (vad. J. Puzinas), kurių metu ištyrė 110 m² plotą ir nustatė, kad beveik visas kapinynas suardytas, rasti išmėtyti žmonių ir arklių kaulai bei įkapės. Aptikti radiniai datuojami VIII–XIII a. Taip pat buvo rasti keturi nesuardyti kapai, datuojami I–III a. Kapuose mirusieji laidoti nedeginti 1,5 m gylyje. Kapinynas įrašytas į LR nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

Rubokų kapinynas yra Vileikių kaime, Jonaičių seniūnijoje, 2,9 km į pietvakarius nuo Šilutės–Sovetsko (Tilžės) geležinkelio, 1,2 km į šiaurę nuo Juknaičių–Tatamiškių kelio kryžkelės su keliu į Pagrynius, 0,8 km į pietus, pietvakariuose nuo Gaidelių kaimo kapinių ir 0,45 km į rytus nuo kelio iš Pagrynių link Juknaičių–Tatamiškių kelio. Kapinynas surastas 1899 m.. Vardą gavo nuo netoliese buvusio Rubokų kaimo. 1899-1901 m. kapinyną tyrinėjo Adalbertas Becenbergeris. Tyrimų metu surasta per 50 kapų, datuojamų V–VIII a. Kapinyne mirusieji laidoti nedeginti, su įkapėmis, kai kurių kapų duobėse laidota su žirgais. Iš radinių pažymėtinas sidabruotas geriamojo rago apkalas, gausiai ornamentuotas taškeliais, lašo formos ir keturkojų gyvūnų ornamentu. Radiniai iki 1945 m. saugoti Karaliaučiaus „Prūsijos” muziejuje. Pokario metais kapinyno teritorija priklausė kariniam daliniui, todėl archeologų nebuvo lankyta. 1994 m. atlikti archeologiniai žvalgomieji tyrinėjimai (vad. V. Šimėnas), surastas vienas kapas, datuojamas V–VIII a. Kapinynas įrašytas į LR nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

Rusnės kapinynas – Rusnės miestelyje, 0,5 km į pietryčius nuo Šilutės–Uostadvario kelio tilto per Atmatą, 0,25 km į vakarus nuo Atmatos dešiniojo kranto ir 0,2 km į šiaurės rytus nuo tilto per Pakalnę, Rusnės salos pietrytinė dalis. 1984 m. Paminklų konservavimo instituto Klaipėdos skyriaus archeologai (vad. R. Sprainaitis) kasinėjo Rusnės evangelikų bažnyčios teritorijoje. Šalia bažnyčios esančio parko teritorijoje anksčiau yra buvusios kapinės, kurios 1869 m. buvo uždarytos. Tyrinėjimų metu buvo iškasti 9 šurfai, juose aptikti 26 kapai: 7 vyrų, 8 moterų, 4 vaikų ir 7 – lytis ir amžius neaiškus. Mirusieji laidoti lentiniuose karstuose, aukštielninki, dažniausiai galva į pietvakarius. Kai kuriuose kapuose būta turtingų įkapių, ypač jaunų moterų ir paauglių. Juose rasti žalvariniai diržai, juostos, paauksuotos ažūrinės segės su pumpurais ir žiedinės segės, žiedai išplatinta viršutine dalimi su kryžiaus simboliu. Taip pat kapuose buvo rasta Rygoje kaldintų Lietuvos bei Prūsijos XVII a. šilingų. Pagal įkapes kapai datuojami XVI–XVII a. Kapinynas yra įrašytas į LR nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

Šilininkų kapinynas – Šilininkų kaime, Saugų seniūnijoje, 1,45 km į rytus, šiaurės rytuose nuo Šilutės–Priekulės geležinkelio tilto per Veiviržą, 1,2 km į vakarus, šiaurės vakaruose nuo Aisėnų–Sakūtėlių kelio tilto per Aisę, 0,25 km į šiaurės vakarus nuo Aisės ir Veiviržo santakos ir 50 m į šiaurę nuo Veiviržo dešiniojo kranto, į pietus nuo Šilininkų kaimo kapinių. Kapinynas surastas 1976 m. Tais pačiais metais ištirtos (vad. A. Tautavičius) 3 kapų liekanos. Mirusieji laidoti nedeginti. Ištirti kapai datuojami II–III a. Kapinynas įrašytas į LR nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

Šilutės kapinynas (?). Šilutės muziejaus inventorinėse knygose kaip atskira radinių grupė yra išskirti radiniai iš Šilutės. Tai rinkinys papuošalų, kuriuos rado 1911 m.  Erichas Šojus. Sunku pasakyti, ar tie radiniai yra iš Vėžaičių kapinyno, kurio teritorija buvo prijungta prie Šilutės, ar atskiras archeologijos objektas, buvęs dvaro ar miesto laukuose. Dalis radinių iš spėjamo kapinyno buvo patekę į Karaliaučiaus „Prūsijos”, Įsruties ir Drezdeno muziejus.

Švėkšnos kapinynas. 1853 m. grafas Adomas Pliateris tyrinėjo Švėkšnos dvaro laukuose kapinyną, kuriame buvo aptikta radinių iš IX–XIII a. Taip pat yra minima, kad buvo kasinėjami pilkapiai, tačiau ten rasta tik degėsių. Tiksli kapinyno vieta nežinoma.