Anysas Martynas

Martynas Anysas – Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, teisininkas, istorikas, Lietuvos diplomatas.
Jis gimė 1895 m. lapkričio 5 d. Kintuose (Šilutės apsk.), lietuvininkų šeimoje. Martynas Anysas priklauso mažlietuvių akademikų kartai, kuri iš pat jaunystės buvo apsisprendusi už lietuvybę ir aktyviai įsijungė į jaunos nepriklausomos Lietuvos valstybinį, visuomeninį ir kultūrinį gyvenimą. Martynui Anysui įtaką darė Vydūno veikla (pastarasis mokytojavo Kintuose). Tęsdamas Vydūno tradiciją, su M. Dreižiu ir Viliumi Endrikaičiu įsteigė Kintuose jaunimo draugiją „Rūta“ ir statė Vydūno vaidinimus.

Per I pasaulinį karą. pašauktas į Vokietijos kariuomenę, tarnavo laivyne, su šarvuotlaiviu „Schleswig Holstein“ dalyvavo Skagerako mūšyje prie Jutlandijos pusiasalio.

Martynas Anysas jau jaunystėje nemažai pasiekė moksle ir profesinėje veikloje. Buvo teisių daktaras, šį laipsnį įgijo studijuodamas Berlyno ir Hamburgo universitetuose. 1920-1929 m. buvo Lietuvos pasiuntinybės Berlyne atašė, 1929-1934 m. – Lietuvos konsulu Hamburge. 1934-1939 m.  ėjo Klaipėdos krašto gubernatoriaus patarėjo pareigas. 1935 m. buvo išrinktas Klaipėdos krašto Direktorijos nariu. 1936-1939 m. greta savo tarnybos kaip docentas dėstė Klaipėdos prekybos institute, 1939-1941 m. – Šiaulių prekybos institute.

Prasidėjus Sovietų Sąjungos okupacijai pasitraukė į Vokietiją. Ten, gestapo prižiūrimas, gyveno Berlyne. Po karo su šeima emigravo į Kanadą, apsigyveno Toronte.

Turėjo įgimtą talentą rašyti. Jaunystėje pirmas jo darbas buvo mažlietuviško laikraščio redakcijoje – „Prūsų lietuvių balso“ redaktoriaus padėjėjas. Toronte Martynas Anysas buvo „Tėviškės žiburių“ bendradarbis nuo pat šio laikraščio įsteigimo. Bendradarbiavo ir kituose periodiniuose leidiniuose. Rašydavo straipsnius ir skaitydavo paskaitas apie Klaipėdos krašto ir įvairių to krašto vietovių istoriją, iškiliuosius mažlietuvių veikėjus.

Svarbiausi Martyno Anyso veikalai: Der litauisch-polnische Streit um das Wilnagebiet: Enscheidung des  Internationalen Gerichtshofes vom 15 Oktober 1931, 1934 [Lietuvos ir Lenkijos ginčas dėl Vilniaus krašto: Tarptautinio teismo rūmų 1931 spalio 15 sprendimas; daktaro disertacija]; Klaipėdos krašto konvencija ir statutas einant nuolatinio Tarptautinio teismo Hagoje sprendimu iš 1932 VIII 11, 1935, vok. ir liet. kalbomis; Senprūsių kovos dėl laisvės su vokiečių riterių ordinu nuo 1230 iki 1283 m. (išleista 1968 m.); Žymios lietuvės moterys padavimuose ir istorijoje (su žmona Valerija Anysiene; 1970); atsiminimai Kovos dėl Klaipėdos 1927-1939 (1978), tačiau Lietuvoje šie veikalai beveik nežinomi.

Kaip bebūtų, tačiau visa Martyno Anyso energija buvo atiduota lietuviškai veiklai, Lietuvos laisvinimo reikalams. Jis darbavosi Kanados lietuvių bendruomenėje, Tautos fonde, Kultūros fonde, Jūrų skautų tėvų ir globėjų komitete, Vasario 16-osios gimnazijos rėmėjų būrelyje, veikė VLIKe, Mažosios Lietuvos rezistencijos sąjūdyje. Buvo aktyvus Toronto lietuvių evangelikų liuteronų bažnyčios ir „Išganytojo“ parapijos tarybos narys. Kaip buvęs diplomatas, siekė bendradarbiauti su kitų pavergtų tautų atstovais, atstovavo lietuviams antibolševikiniame bloke. Su baltų ir estų veikėjais Kanadoje įsteigė Baltų federaciją ir buvo jos pirmininku, vicepirmininku, garbės pirmininku.
Mirė Martynas Anysas 1974 m. sausio 29 d. Toronte, palaidotas lietuvių Anapilio kapinėse.

  • Šaltiniai :
    Mažosios Lietuvos enciklopedija. Vilnius, 2000, t. 1, p. 58–59.
  • SLAVĖNIENĖ, Gražina. Mažosios Lietuvos sūnus. Mokslas ir gyvenimas, 1994, nr. 11, p. 18–19.