Katyčių evangelikų liuteronų bažnyčia

Dabartinė Katyčių evangelikų liuteronų bažnyčia (Turgaus g. 8, Katyčiai) iš lauko akmenų ir plytų, mediniu bokštu pastatyta 1733–1734 m. Pašventinta 1734 m. gegužės 1 d. Bažnyčia rekonstruota 1894 m. Parapijoje dirbo lietuvių raštijos darbuotojai: 1674–1710 m. – Jonas Andrius Kaizeris  (Johann Andreas Caesar), 1723–1728 m. – Jonas Berentas (Johann Behrent), 1915–1919 m. – Vilius Gaigalaitis. […]

Švėkšnos dvaras

Neorenesanso stiliaus rūmai pastatyti 1880 metais (pastatydino Adomas Plateris ir pavadino žmonos garbei „Genovaite“). A. Plateris mažai gyveno Švėkšnoje, nes turėjo aukštas pareigas caro rūmuose. Atvykdavo čia su gausiu svečių būriu papramogauti, pamedžioti, todėl ir dvaro rūmai yra vilos tipo. Jie puošti gipsatūra, tapyba. Vilą supa ūksmingas parkas, kuriame yra labai retų mūsų krašte medžių – ginkmedžių, veimutinių pušų. […]

Švėkšnos Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčia

Švėkšnos miestelio architektūrinė dominantė – neogotikinė Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia. Ji baigta statyti 1905 m. Statybą fundavo Švėkšnos ir Vilkėno grafai Plateriai, gausiai statyboms aukojo Švėkšnos ir gretimų parapijų gyventojai. Grafų skirtų lėšų nepakako vienai didžiausių Lietuvoje bažnyčių pastatyti. Tuometinis klebonas Julius Maciejauskas (1868–1947) nemažai lėšų surinko iš Amerikos lietuvių. Vėliau pats išvyko gyventi į […]

Vilkėno dvaras

Vilkėno dvaras, pavaldus Švėkšnos dvarui, minimas nuo 1695 m. Savarankiškas dvaras atsirado po to, kai Švėkšnos dvaro valda padalinta keturiems Platerių sūnums – Vilkėno dvaro pirmuoju savininku tapo grafas Pranciškus Broel-Plateris (1798–1867). 1863 m. Vilkėno dvarą iš tėvo paveldėjo Aleksandras Broel-Plateris (1845–1922). 1843 m. ant Švėkšnalės upelio pastatytas vandens malūnas. 1880 m. pradėtas kurti angliško stiliaus parkas. Apie 1897 m. pastatyti dviejų aukštų neorenesansinio stiliaus rūmai su bokštu. 1913 m. parke priešais […]

Ventės rago švyturys

Pusiasalyje prie Kuršių marių, netoli Nemuno žiočių, Ventės gyvenvietės pietuose stūkso laivų vienuolikos metrų aukščio kelrodis ir orientyras – Ventės rago švyturys. Ne viename senųjų laikų žemėlapyje Ventė buvo žymima kaip itin pavojinga vieta, nes palei Ventės ragą yra nusitęsusi pavojinga akmenuota sekluma. Tad jau nuo 1837-ųjų metų čia stovi vienas seniausių Lietuvos švyturių, kuris […]

Katyčių turgaus aikštė

Šalia bažnyčios, link Degučių, Stubrių bei Mediškiemių kelių sankryžoje, įsikūrė turgaus aikštė su prekybos eilėmis, 1906 metais pradėta grįsti akmenimis. Turgaus aikštė buvo apstatyta mūriniais puošniais 1-3 aukštų pastatais, savita turgaus aikšte. Pokario metais visai sunaikinti apylinkių vienkiemiai, nyko senieji mūriniai pastatai. Vis dėlto mūriniai pastatai ilgai atlaikė sovietinio aplaidumo ir netvarkos metus. Katyčiai po 1990 […]

Degučių Šv. Vincento Ferero bažnyčia

Barokinio stiliaus Degučių Šv. Vincento Ferero bažnyčia stovi Degučių kaime, prie Žemaičių Naumiesčio–Katyčių kelio, Mirglono (Šyšos dešiniojo intako) dešiniajame krante. Ji yra liaudies architektūros formų. Kartu su Panevėžiuko Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia yra viena iš dviejų trikampių bažnyčių Lietuvoje. Trikampis bažnyčios pastato planas labai neįprastas ir siejamas su Šv. Trejybės simboliu.  Ją pastatė Vainuto seniūnas Tadas Bilevičius, o svarbiausi įkūrėjai  buvo Adomas Bilevičius su žmona Bogumila Budrikaite. […]

Rusnės evangelikų liuteronų bažnyčia

Rusnės parapija yra viena seniausių Mažojoje Lietuvoje. Ji galėjo būti įsteigta dar Kryžiuočių ordino valdymo laikais, greičiausiai apie 1419 m. Dabartinis bažnyčios pastatas iškilo 1809 m., o bokštas išmūrytas vėliau – 1827 m. Sovietmečiu bažnyčios turtas buvo sunaikintas, čia įrengtos pagalbinės internatinės mokyklos patalpos. 1991 m. atnaujintos evangelikų liuteronų pamaldos. 1994 m., baigus restauraciją ir […]

Kintų Nukryžiuotojo Jėzaus evangelikų liuteronų bažnyčia

Evangelikų liuteronų bažnyčia, pastatyta 1705 metais, yra tipiškas 18-ojo amžiaus pradžios rytprūsių architektūros bebokštis statinys su apside, kuris savo plane išlaiko vokiečių ordino gotikinių statinių formą. Anot legendos, kai Ventėje buvo paplauta bažnyčia, tarp gyventojų kilo ginčas, kur turėtų stovėti naujieji maldos namai. Tad iš kraštutinių kaimų – Ventės ir Kiošių – vienu metu buvo […]

Pastatas M. Jankaus g. 11

Archyviniuose šaltiniuose minima, kad 1925 m. šiame pastate Šilutėje veikė saldainių fabrikas. Savininkas Ferdinandas Šimkus (Ferdinand Schimkus). Tarp 1943 m. mieste veikiančių pramonės įmonių saldainių dirbtuvės dar nurodomos kaip veikiančios. Jų veikla, greičiausiai, nutrūko po Antrojo pasaulinio karo. Pokario metais pastate buvo įrengti gyvenamieji butai.   Literatūra: 1. Jakštas, Petras; Miškinis, Algimantas. Šilutė. Lietuvos TSR […]