Pastatas Žalgirio g. 2

/

1922 m. vasario 1 d. buvo atidaryta Šilutės liaudies biblioteka. Ją įkūrė knygyno ir antikvariato savininkai Tobynai. Biblioteka veikė komercijos pagrindu ir iš pradžių buvo skirta jaunimui. Po 1932 m. ši kultūros įstaiga perėjo Šilutės gyvenvietės tarybos žinion. Bibliotekos būklė nuo to nepagerėjo – ji skurdo viename ankštame kambarėlyje. 1936 m. vietos valdžia patvirtino projektą […]

Plačiau

Pastatas Lietuvininkų g. 11

/

ietuvininkų g. 11 numeriu pažymėtas pastatas Šilutėje statytas XX a. 2-ajame dešimtmetyje. Manoma, kad jo architektūra iki šių dienų išliko nepakitusi. Pirmieji jo savininkai buvo Rittens šeima. Sklypas XVIXVIII a. pradžioje įėjo į karčemos žemių sudėtį, XVI–XIX a. pabaigoje priklausė dvarui ir buvo neužstatytas. XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje didelį sklypą įsigijo Adalbert […]

Plačiau

Arklių pašto stotis

/

1594 m. Šilokarčemos (Šilutė) smuklei buvo duota privilegija, smuklininkas buvo įpareigotas laikyti pašto arklį arba sumokėti kasmet po 8 markes. Tais laikais paštą gabendavo nuo smuklės prie smuklės. Paštas veždavo ne tik laiškus ir siuntinius, bet ir keleivius. Per Šilokarčemą ėjo vadinamasis karo ir pašto kelias Klaipėda–Tilžė. Pašto valdyba buvo Klaipėdoje. 1718 m. Klaipėdos pašto […]

Plačiau

Pastatas Lietuvininkų g. 5

/

Šaltiniuose rašoma, kad XVIII–XIX a. sklypas dabartinėje Lietuvininkų gatvėje, kuriame stovi namas nr. 5, priklausė Šilutės dvarui ir buvo neužstatytas. Minimas pastatas buvo pastatytas XX a. 4 dešimtmetyje. Pastato statytoju laikomas Ernstas Stantienas (Ernst Stantien). Vėliau pastato savininke minima Gretė Stantien (Grete Stantien). Pastate buvo įsikūrusi Ernsto Stantien dviračių parduotuvė. Pastato paskirtis nepasikeitė ir po […]

Plačiau

Verdainės vandens malūnas

/

Verdainėje veikęs vandens malūnas su dviem girnomis laikomas vienu seniausių vandens malūnų Šilutės rajone. Jis minimas jau nuo 1702 m. Apie 1740 m. prie malūno buvo pastatytas vėjo malūnas, bet ilgainiui suiro ir 1774 m. buvo nugriautas. Verdainės vandens malūnas buvo laikomas geriausiu visoje apylinkėje, be perstojo maldavo ir tada, kai Klaipėdos malūnai dėl vandens […]

Plačiau

Pastatai Lietuvininkų g. 28, 30

/

Priešais Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčią, kitoje gatvės pusėje (Lietuvininkų g. nr. 28, 30), stovi istorinių pastatų kompleksas su parkeliu priekyje. XX a. pr. šiuose pastatuose veikė mineralinio vandens ir vaisvandenių gamykla. 1912 m. fabriko valdytoju nurodomas Ernstas Gustavas Saidleris (Ernst Gustav Seidler). 1919 m. įmonės savininku minimas jo sūnus Richardas Saidleris (Franz Richard Seidler). Fabrike […]

Plačiau

Pastatas Lietuvininkų g. 61

/

Viešbutis „Hotel Kaiserhof“ (liet. „Kaizerio karališkųjų rūmų viešbutis“) Šilutėje, dabartinėje Lietuvininkų g. 61, buvo pastatytas XX a. pradžioje – apie 1902–1905 m. Jo savininku nurodomas Vilhelmas Gayer (Wilhelm Gayer), vėliau šeimininku tapo greičiausiai jo sūnus Vilius Gayer (Willy Gayer), galiausiai viešbutį valdė Emilis Krionertas (Emil Kröhnert). Viešbutis iš kitų viešbučių ir restoranų išsiskyrė prabanga ir […]

Plačiau

Šilutės geležinkelio stotis

/

Klaipėdos–Tilžės geležinkelis buvo pradėtas tiesti 1872 metų pavasarį ir baigtas 1875 m. liepos 1 d. Stoties statyba kainavo 7 250 talerių. Geležinkelio stotis buvo pastatyta Žibuose (dab. Geležinkelio g. 4), todėl ją vadindavo Žibų-Šilokarčemos (Szibben–Heydekrug) stotimi. Stotis jau turėjo visus būtinus pastatus: vandentiekį, gyvenamuosius geležinkeliečių namus bei nedidelį depą (angarą) einamajam garvežių remontui. Moderno stiliaus […]

Plačiau

Hugo Šojaus dvaras

/

Šilutės dvaras buvo įkurtas (dab. Lietuvininkų g. 4) 1721 m. Prūsijoje vykdytų administracinių reformų metu. Tuomet didysis Klaipėdos valsčius buvo padalintas į mažesnius valsčius (Sendvario, Klemiškių, Priekulės, Rusnės, Šilutės), kuriems valdyti buvo įsteigti valstybiniai dvarai, tarp jų ir Šilutėje. Šilutės dvaro teritorija suformuota krašto posėdininko administruotų Šilutės apylinkių žemių pagrindu. Krašto posėdininko rezidenciją iš Kateliškų […]

Plačiau

ŠILUTĖS TEISMO RŪMAI IR KALĖJIMAS

/

1816 m. kraštą suskirsčius į administracinius vienetus, Šilokarčema (Šilutė) tapo Rytų Prūsijos Karaliaučiaus apygardos apskrities centru. Kompleksas pastatytas 1845–1848 m. Kompleksą sudarė: korpusas Nr. 1 – Teismo rūmų trijų aukštų pagrindinis pastatas (statytas 1845 m.), korpusas Nr. 2 – kalėjimo pastatas ( 1847), teismo rūmų fligelis (1909) ir kalėjimo sandėlis su pirtimi bei kiti ūkiniai […]

Plačiau