Liuteronų evangelikų kunigas Dovydas Jonatanas Naugardas (David Jonathan Naugardt)

/in

Dovydas Jonatanas Naugardas (David Jonathan Naugardt) gimė 1778 m. rugsėjo 11 d. Pilupėnuose (dab. Kaliningrado sritis), kunigo šeimoje. 1800 m. balandžio 16 d. imatrikuliuotas (įrašytas į studentų sąrašą – matrikulą) Karaliaučiaus universitete. Pirmoji jo darbo vieta po studijų buvo Darkiemyje (dab. Kaliningrado sritis). Čia jis ėjo parapinės mokyklos precentoriaus pareigas. Precentorius privalėjo vesti giesmę bažnyčioje, […]

Read more

Durpių kraiko fabriko įkūrėjas Otas Hofmanas

/in

  Otas Hofmanas (Otto Hoffmann, 1837–1908) – pirklys, 1882 m. pietrytiniame Aukštumalos aukštapelkės pakraštyje, šalia Traksėdžių, įkūręs „Rytų Prūsijos durpių kraiko fabriko“ akcinę bendrovę. Fabrikas pastatytas prie geležinkelio ruožo Šilutė–Klaipėda. Bendrovės pradinis kapitalas buvo 25 000 markių, po metų jis padidėjo iki 50 000 markių. Vienas iš akcininkų – Šilutės dvaro savininkas, ekonomikos patarėjas Hugo […]

Read more

Mažių kaimo evangelikų liuteronų senosios kapinės

/in

Mažių kaimo evangelikų liuteronų senosiose kapinėse gyventojai buvo laidojami XIX a. – XX a. vid. Iki šių dienų išliko nemažai antkapinių paminklų ir metalinių kryžių fragmentų, betoninių antkapinių kapų apvadų. Ankstyviausias palaidojimas ant išlikusio paminklo – 1889 m., o vėlyviausias – 1918 m. Dalis metalinių kryžių liudija, jog čia palaidotos Storostų giminės kartos. Storostų ne […]

Read more

Senosios Šilutės evangelikų liuteronų kapinės ir koplyčia

/in

Nuo XVI a. vid. iki XIX a. ketvirto dešimtmečio Šilokarčemos, Žibų ir Verdainės gyvenviečių (dab. dalis Šilutės miesto teritorijos) gyventojai buvo laidojami Verdainės bažnyčios šventoriuje. Augant gyvenvietei 1832 m. buvo atidarytos kapinės, esančios dabartinių Geležinkelio ir Tilžės gatvių sandūroje. Pasiturintys gyventojai naujose kapinėse įsirengdavo šeimos kapavietes su laidojimo rūsiais, jas aptverdavo metalinėmis tvorelėmis. Palaidojimo vietą […]

Read more

Kapavietės

/in

Barvų kapinynas – Saugų seniūnijoje. 1896-1899 m. T Hugo Šojus į Karaliaučiaus „Prūsijos” muziejų pristatė keletą dirbinių iš Barvų kapinyno. 1898 m. kapinyną kasinėjo Erichas Šojus ir Adalbertas Becenbergeris, kuris čia atliko archeologinius tyrimus ir vėliau: 1899, 1901-03 m. Tyrimų rezultatai nežinomi. Pagal prieškariniuose leidiniuose skelbtus duomenis, kapinynas datuojamas VII-XIII a. Tiksli  kapinyno vieta nežinoma. […]

Read more