XIX a. knygininkai Archyvas - Page 3 of 7

Pirmasis profesionalus lietuvių filologas, rašytojas, lietuvių literatūros klasikas Simonas Stanevičius gimė 1799 m. Kanopėnų kaime (Raseinių apskritis), smulkių neturtingų bajorų šeimoje. Kokia buvo Simono vaikystė, tiksliai nežinoma. Manoma, kad jis mokėsi Viduklės parapinėje, galbūt ir Raseinių pijorų mokykloje, nes į Kražių gimnazijos trečiąją klasę stojo jau būdamas 17 metų. Gimnazijoje mokėsi 5 metus, pasižymėjo darbštumu, […]

Simaitis Eduardas

2016-04-27/in XIX a. knygininkai

Eduardas Simaitis (1897 01 16 Juknaičiuose, Šilutės r. – 1942 11 24 Zachsenhauzeno koncentracijos stovykloje, Vokietija) – Mažosios Lietuvos lietuvių visuomenės veikėjas, mokytojas. 1911 m. Eduardas sėkmingai baigė Juknaičių pradinę mokyklą ir įstojo į Klaipėdos mokytojų seminarijos preparandumą (rengiamąsias klases), o 1914 m. perėjo į seminariją. Deja, jam besimokant prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas ir Eduardas […]

Sekuna Karlas

2016-04-27/in XIX a. knygininkai

Karlas Vilhelmas Sekuna (1833 11 15 – 1908 07 26 Šilutėje) – Mažosios Lietuvos literatūros, raštijos ir knygos veikėjas. 1858 m. įsteigė pirmą miestelio knygyną, apie 1891 m. kartu su savo sūnumi Otu – spaustuvę, kuri knygininko įpėdinių nuosavybe išbuvo iki 1944 m. Sekunų įmonė išleido apie 40 lietuviškų knygų, kontrafakcine spauda aprūpindavo Lietuvos knygnešius. […]

Reizgys Martynas

2016-04-27/in XIX a. knygininkai

Martynas Reizgys (1886 12 11 Venckuose, Klaipėdos r. – 1942 04 02 Mauthauzene, Austrija) – Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas. Baigęs Dovilų pradžios mokyklą, mokėsi dailidės amato, o vėliau statė namus. 1906-08 m. tarnavo vokiečių kariuomenėje. Grįžęs tobulinosi savo specialybės srityje ir savarankiškai siekė bendrojo išsilavinimo. Nuo 1912 m. įsitraukė į lietuvių tautinį sąjūdį ir 1909-13 […]

Penčiukas Jerkmonas

2016-04-27/in XIX a. knygininkai

Jerkmonas Penčiukas (apie 1851 ar 1852 m. Mažojoje Lietuvoje – 1896 04 11 Būdupėnuose Utėliuose, Ragainės aps.) – Mažosios Lietuvos spaudos darbuotojas, poetas, mokytojas. Manoma, kad baigė Karalienės mokytojų seminariją netoli Įsruties. Pirmoji darbo vieta – Kalnininkų triklasėje mokykloje, įkurtoje dar 1736 m. bažnytkaimyje Pakalnės apskrityje, 20 km į pietus nuo Rusnės. Tuo metu, kai […]

Ozelis Karolis Augustas

2016-04-27/in XIX a. knygininkai

Karolis Augustas Ozelis – teisininkas. Gimė 1857 m. lapkričio 7 d. Okslindžiuose (Šilutės r.). Studijavo teisę Berlyno ir Würzburgo universitetuose. 1924 m. apgynė daktaro laipsnį. Dirbo Klaipėdos krašto administracijoje, ilgą laiką – Šilutės apskrities viršininku, Klaipėdos krašto direktorijos patarėju. Išspausdino Seimelio rinkimų įstatymus (taip pat ir vokiškai, 1932 m.). Po II pasaulinio karo pakliuvo į […]

Otas Glogau Karolis Vilhelmas

2016-04-27/in XIX a. knygininkai

Karolis Vilhelmas Otas Glogau – Mažosios Lietuvos evangelikų liuteronų kunigas, lietuvių raštijos darbuotojas. Gimė 1805 m. lapkričio 14 d. Gilijoje (Labguvos aps.). 1846-1875 m. buvo Tilžės vyskupu. Kunigavo Kintų, Labguvos ir Tilžės lietuvių parapijose. Išvertė į lietuvių kalbą religinių giesmių, parengė giesmynų ir kitų religinių knygų. Jo sudarytasKatekizmas nuo 1855 m. iki 1920 m. leistas […]

Miliauskas-Miglovara Juozas

2016-04-27/in XIX a. knygininkai

Juozas Miliauskas–Miglovara – 1863 m. sukilimo dalyvis, poetas, publicistas, vienas iš pimojo tautiško laikraščio „Aušra“ bendradarbių, draudžiamos lietuviškos spaudos platintojų. Jis gimė 1845 m. kovo 12 d. Vainuto parapijos Galnės kaime, bežemių šeimoje. Savo brolio kunigo Alekso padedamas įstojo į Vainuto pradinę mokyklą, kurią baigęs tęsė mokslus Šiaulių gimnazijoje. Besimokydamas ketvirtoje klasėje, įsitraukė į 1863 […]

Mikšas Jurgis

2016-04-27/in XIX a. knygininkai

Jurgis Mikšas – vienas iš tautinio sąjūdžio pradininkų, lietuviškosios nepriklausomos spaudos kūrėjų – aušrininkų. Jurgis Mikšas gimė 1862 m. kovo 18 d. Virkytuose (Šilutės apsk.). Mokėsi Tilžės gimnazijoje. Pasitaręs su Jonu Šliūpu ir Petru Vileišiu, Jonui Basanavičiui jis pasiūlė leisti visiškai naują laikraštį, Jono Šliūpo siūlymu pavadintą „AUSZRA“. Netrukus Jonas Basanavičius atsiuntė laikraščio programos apmatus su […]