Krikštai

Vakarų Lietuvoje, Nemuno deltoje ir pajūryje, iki mūsų dienų išliko labai savita antkapinių paminklų forma. Tai vadinamieji krikštai, krikšteliai, krikštužiai – mažosios architektūros rūšis, Mažosios Lietuvos antkapiniai paminklai. Manoma, kad šis paprotys į Lietuvą atėjęs iš Rytprūsių. Panašių į krikštus antkapinių paminklų būta Latvijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje. Ankstyviausios žinios apie krikštus siekia 16 amžių. Juos statė […]

Kapavietės

Barvų kapinynas – Saugų seniūnijoje. 1896-1899 m. T Hugo Šojus į Karaliaučiaus „Prūsijos” muziejų pristatė keletą dirbinių iš Barvų kapinyno. 1898 m. kapinyną kasinėjo Erichas Šojus ir Adalbertas Becenbergeris, kuris čia atliko archeologinius tyrimus ir vėliau: 1899, 1901-03 m. Tyrimų rezultatai nežinomi. Pagal prieškariniuose leidiniuose skelbtus duomenis, kapinynas datuojamas VII-XIII a. Tiksli  kapinyno vieta nežinoma. […]

Jonas Vidutis

Jonas Vidutis iki 1904 m. tarnavo Švėkšnos valsčiaus valdyboje, eidamas valsčiaus sekretoriaus pareigas. Buvo sąmoningas lietuvis patriotas, supratęs spaudos draudimo žalą. Dirbdamas valsčiuje, aišku, pažino daugumą ūkininkų. Pats negalėdamas knygų gabenti iš Prūsų, knygnešių atneštą draudžiamą lietuvišką spaudą slėpdavo savo bute, vėliau platino ir dalino patikimiems švėkšniškiams. Būdamas rusų okupantų tarnyboje, statė į pavojų gausios […]

Domininkas Vanagas

Domininkas Vanagas, žemdirbys iš Paulaičių kaimo. 1901 m. gegužės mėn. 11 d. pasienio sargybiniai, persekiodami du knygnešius, D. Vanagą sužeidė į koją ir Labatmedžio kaimo laukuose jį sulaikė su 72 knygomis. Buvo įtariama, kad antrasis pabėgęs knygnešys yra darbininkas Žiogas, gyvenęs Labatmedžio kaime pas valstietį Liūlį. ČELIAUSKAS, Petras. Knygnešių pėdsakai Švėkšnoje. Švėkšna, 2003, p. 11.

Juozas Toleikis

Juozas Toleikis (gimęs 1866 m.) gyveno Šiaulių kaime, kur tėvai turėjo 2 dešimtines žemės. Laikinai buvo valsčiaus raštininko padėjėjas. 1889 m. kovo mėn. 2 d. į Voverių sienos perėjimo punktą (netoli Ramučių) Tilžės žandaras Abrolaitis atsivedė Prūsijos pilietį Johaną Kisetą, ir punkto viršininkui pranešė, kad Kisetas, gyvenantis Saugose, neseniai iš Karaliaučiaus gavo siuntinį – dvi […]

Jonas Stonkus

Jonas Stonkus (gimęs apie 1852 m.), darbininkas, gyvenęs Švėkšnos valsčiuje. 1900 m. pavasarį iš jo buvo paimtos 37 knygos, kurias nešė iš Prūsų. Vilniaus generalgubernatorius jį nubaudė 10 rublių pabauda arba 4 dienomis arešto policijos areštinėje. ČELIAUSKAS, Petras. Knygnešių pėdsakai Švėkšnoje. Švėkšna, 2003, p. 11.

Domininkas Serapinas

Domininkas Serapinas gimė 1860 m. Buvo išsilavinęs, mokėsi net Prancūzijoje. Grįžęs Lietuvon, įsijungė į uždraustos lietuviškos spaudos platinimą ir už tai buvo ištremtas į Sibirą. Jo motina, taip pat padėjusi platinti spaudą, tremties išvengė. Iš tremties D. Serapinas grįžo jau po Pirmojo pasaulinio karo, Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe. Mirė 1935 m., palaidotas Švėkšnos kapinėse. ČELIAUSKAS, […]

Juozas Rupšis

Juozas Rupšis (1863-1941) gimė Valsčių kaime Švėkšnos valsčiuje. Artimai bendravo su gydytoju Juozapu Rugiu ir buvo jo knygų platintojas. Baigęs Šiaulių gimnaziją, studijavo Peterburgo universitete, bet dėl materialinių sąlygų jo nebaigė ir grįžo į gimtąjį kaimą. Savo laiške Valclovui Biržiškai rašė: „Su velioniu a. a. J. Rugiu nuo pat pirmų dienų jo atvykimo į Švėkšną, […]

Juozapas Rugis

Juozapas Rugis gimė 1858 m. Sintautų valsčiuje, Zanavykų krašte. 1870-1878 m. mokėsi Marijampolės gimnazijoje kartu su Vincu Kudirka, su kuriuo artimai susidraugavo. 1880-1885 m. studijavo mediciną Maskvoje, priklausė lietuvių studentų draugijai, bendradarbiavo „Aušroje”. Po studijų apsigyveno Švėkšnoje ir čia daugiau nei 30 metų dirbo gydytoju. Šiam pasirinkimui, matyt, įtakos turėjo ir tai, kad Švėkšna buvo […]

Marijona Pupšaitė

Marijona Pupšaitė (gimusi apie 1838 m.) buvo viena iš aktyviausių kovotojų už lietuvišką spaudą. Gyveno Švėkšnos miestelyje, buvo raštinga. Susikūrus Motiejaus Valančiaus organizacijai lietuviškai spaudai leisti bei platinti, joje kaip talkininkė dalyvavo ir M. Pupšaitė. Kaip caro pareigūnams pavyko išaiškinti, ji 1869 m. net 10 kartų ėmė leidimą sienai pereiti ir ėjo į Tilžę nelegalios […]