Durpių kraiko fabriko įkūrėjas Otas Hofmanas

 

Otas Hofmanas (Otto Hoffmann, 1837–1908) – pirklys, 1882 m. pietrytiniame Aukštumalos aukštapelkės pakraštyje, šalia Traksėdžių, įkūręs „Rytų Prūsijos durpių kraiko fabriko“ akcinę bendrovę. Fabrikas pastatytas prie geležinkelio ruožo Šilutė–Klaipėda. Bendrovės pradinis kapitalas buvo 25 000 markių, po metų jis padidėjo iki 50 000 markių. Vienas iš akcininkų – Šilutės dvaro savininkas, ekonomikos patarėjas Hugo Šojus (Hugo Scheu).

Durpyne buvo galima nukasti tik vieno metro storio durpių sluoksnį. Durpes kasdavo rankiniu būdu plytų pavidalo gabalais, džiovindavo ore, paskui tam tikroje mašinoje juos smulkindavo bei leisdavo per sietą. Iškedentas durpes presuodavo į gniužulus iki 3 centnerių svorio ir surišdavo viela. Atliekas iš po sieto irgi sunaudodavo. Durpės būdavo labai geras kraikas, ypač tais metais, kai ūkininkai turėdavo mažiau šiaudų. Durpių kraikas gerai sugeria srutas, amoniaką ir tampa naudinga trąša dirvai. Atliekas sunaudodavo tuščiavidurėms sienoms užpildyti, indams ir kitiems dūžtantiems daiktams įpakuoti, vamzdžiams apvynioti žiemos metu, kt.

Fabrikas gamino įvairius durpių produktus. 1897 m. pagaminta 3 mln. durpių gabalų (pigaus kuro), didžioji dalis vežta į Tilžę. 1898 m. planuota gaminti popierių, steariną ir parafiną. 1890–1900 m. per metus pagamindavo 500–3 000 tonų durpių produktų. Iš pradžių daug produkcijos eksportuota į Angliją, bet dėl jūrinio transporto didelių mokesčių tokia prekyba neapsimokėjo. Daug produkcijos pirko bendrovės Karaliaučiuje ir Dancige. Tik apie 1 000 tonų metinės produkcijos likdavo Klaipėdos krašte. Šis fabrikas garsėjo visoje šiaurės rytų Vokietijoje. Šios šalies Žemės ūkio draugijos rengiamose kilnojamosiose parodose Magdeburge, Bremene, Miunchene, Berlyne, Karaliaučiuje, Poznanėje, Karaliaučiaus ir Tilžės pramonės parodose fabriko gaminiai būdavo apdovanojami medaliais. Fabriko produkcija eksponuota ir 1904 m. Sent Luise (JAV) surengtoje pasaulinėje parodoje, kur įvertinta aukso medaliu. 1908 m. fabriko vadovavimą perėmė H. Šojus, kuris padidino gamybą. Šilutės ligoninei apie 1923 m. buvo ruošiamos durpės, skirtos gydomosioms vonioms.

O. Hofmanas Šilutės krašte ne tik vadovavo fabrikui, bet ir turėjo nekilnojamojo turto. Pirkliui ir jo šeimai Rupkalviuose priklausė žemių, Šilutėje – pastatai: Taikos gatvėje stovėjo viešbutis, Tilžės g. 7 – namas. XX a. pradžioje iškilęs pastatas, esantis Klaipėdos g. 4, irgi buvo O. Hofmano nuosavybė.

Šios šeimos kapavietė – senosiose Šilutės evangelikų liuteronų kapinėse. 2021 m. kapą pastebėjo ir istorinę medžiagą surinko Šilutės pirmosios gimnazijos istorijos mokytoja Laima Toliušienė. Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ pirmininkė Renata Čėsnaitė-Čėsnienė kreipėsi į UAB „Klasmann-Deilmann Šilutė“ su prašymu padėti sutvarkyti kapavietę. Socialiai atsakingos veiklos principus įgyvendinanti įmonė prisidėjo prie Mažosios Lietuvos krašto istorijos išsaugojimo ir finansavo kapavietės rekonstrukcijos darbus, kurių koordinatorius –  Kęstutis Zdanevičius. Prie šios iniciatyvos prisidėjo Audrius Benkunskas, Edvardas Jurjonas, Andrius Čečkauskas, Dovydas Macijauskas, Deividas Bukantas ir Liudas Puškorius.

 

 

Literatūra:

1.      Aukštumala: praeitis, dabartis, svajonės = Aukštumala raised bog: past, present, dreams / Jūratė Sendžikaitė, Romas Pakalnis, Leonas Jarašius. – Kaunas : Lututė ; Vilnius : Lietuvos gamtos fondas, 2017, p. 54–56.

2.      Jakštas, Petras. Vadovas po Šilutės miestą. Rankraštis. Šilutė, 1984, p. 14–15.

3.      Ostpreußische Torfstreu-Fabrik Aktiengesellschaft, Heydekrug / Šilutės durpių fabrikas

[interaktyvus]. Žiūrėta 2022 m. rugpjūčio 2 d. Prieiga per internetą: https://www.mle.lt/straipsniai/ostpreussische-torfstreu-fabrik-aktiengesellschaft-heydekrug.

4.      Otto Hoffmann (1837–1908) – durpių kraiko fabriko įkūrėjas / parengė istorikė Laima Toliušienė. Šilutė, 2022.