Gaidys Mykolas

Mykolas Gaidys – kunigas, lietuvių raštijos darbuotojas.
Gimė apie 1630 m. netoli Saugų, Norkaičių kaime, pasiturinčio valstiečio šeimoje. Literatas, kunigas Šperberis, žinodamas, kad daugelis šio krašto pavardžių kilo iš vietovardžių, savo rašinyje „Qundtiana“ parašė, kad kunigas Mykolas Gaidys gimė Gaideliuose.

Mokėsi Tilžės mokykloje. 1647 m., jam esant trečioje klasėje, pavardę sulotynino (gaidys–gallus), o vėliau ją vėl sulietuvino – vietoje Gaidys atsirado Galas. 1652-1656 m. Karaliaučiaus universitete studijavo teologiją. Stojant į universitetą, jį įrašėMemelaborusus (Klaipėdos prūsas), nes Norkaičiai tada priklausė Klaipėdos valdybai.
Baigęs universitetą Mykolas Gaidys dailia lotynų kalba parašytu prašymu kreipėsi į valdžią , prašydamas paskirti jį į Rusnę. Jo prašymą patenkino -1656 m. jis buvo paskirtas kunigauti į Rusnę.

Jo tėvai turėjo 4 ūbus 13 margų žemės. Po jų mirties, įpėdiniams dalinantis palikimą, vieną ūbą teko parduoti, o 3 ūbus 13 margų perėmė kunigas Mykolas Gaidys. Jis nenorėjo, kad tėviškė patektų į svetimas rankas. Už nepriekaištingą elgesį ir ištikimą tarnybą konsistorija, norėdama pagerinti jo ekonominę padėtį, 1663 m. liepos 27 d. jam suteikė privilegiją laikyti smuklę su kulminėmis teisėmis. Be nustatyto činčo mokesčio , už ją turėjo kasmet mokėti 30 markių arba išparduoti 15 statinių valdinio alaus.

Paveldėtą tėvų žemę jis praplėtė, nupirkdamas nusigyvenusių kaimynų lietuvių žemę. Tačiau tuo dar nepasitenkino. 1684 m. gavo du kulminius ūbus – vieną margą dykvietės už kelių kilometrų į rytus nuo Verdainės ir įkūrė gyvenvietę, kurią aplinkiniai gyventojai praminė Gaideliais.

Akivaizdu, kad Mykolas Gaidys daugiausiai rūpinosi savo ūkio reikalais, o ne lietuvių literatūra. Taigi jo literatūrinis palikimas negausus. Jis buvo vienas iš artimų Danieliaus Kleino bendradarbių, patikrino visą jo giesmyno rankraštį. Drauge su kitais kunigais padėjo redaguoti Jonui Berentui (1667-1737) naują oficialų giesmyną, į kurį buvo įdėta versta iš vokiečių kalbos giesmė „Pabusk, dūšele mana tu, ir kelkis džiaugsmingai…“ Ją sukūrė žymus vokiečių rašytojas, poetas ir dramaturgas Johanas Ristas (1607-1667), ir ji buvo dedama visuose vėlesniuose giesmynuose. 1663 m. buvo išspausdinti vokiečių kalba du Mykolo Gaidžio pamokslai – vienas pasakytas šventinant Rusnės bažnyčios sakyklą, kurią paaukojo žvejybos meistras Jonas Guclafas, o kitas pasakytas 1662 m. pirmą advento sekmadienį, pavadintas „Išganinga Advento atgaila“ ir skirtas Prūsijos kurtfiurstui Fridrichui Vilhelmui Didžiajam.
Mykolas Gaidys mirė 1689 m. Rusnėje.

Šaltiniai:

• JAKŠTAS, Petras. Iš mūsų kultūros istorijos. Literatūrinė Šilutė. Komunistinis darbas, 1988, liep. 16.
• Mažosios Lietuvos enciklopedija. Vilnius, 2003, t. 1, p. 412-413.