Gerulis Jurgis

/in

Jurgis Gerulis gimė 1888 m. Jogauduose (Šilutės rajone, buvusioje Vilkyškių parapijoje, Tilžės apskrityje). Penkerių metų Jurgis Gerulis su motina pradėjo skaityti vokišką Martyno Liuterio katekizmą, o šešerių sulaukęs jau patraukė į vokišką mokyklą. Su tėvais jis kalbėdavo tik lietuviškai, su broliu – ir vokiškai.

Jurgio Gerulio tėvas turėjo gražų stambų ūkį ir du sūnus. Kaip ir daugelis gerų šeimininkų, ūkio jis nebuvo linkęs skaldyti. Savo įpėdiniu buvo numatęs vyesnįjį sūnų. Todėl jaunesniajam Jurgiui liko du keliai – „po žemėmis kasti anglis“ arba eiti į mokslus. Jurgis Gerulis pasirinko pastarąjį kelią.

1909 m. jis baigė Tilžės klasikinę gimnaziją ir Karaliaučiaus universitete pradėjo studijuoti afrikanistiką. Vokietijoje tuo metu tai buvo gana aktualus mokslas, nes vokiečiai Afrikoje turėjo kolonijų, o joms valdyti reikėjo turėti apie šį kraštą gerai išmanančių žmonių. Tačiau profesorius Becenbergeris prikalbėjo Jurgį Gerulį atsidėti baltistikos studijoms. Jau 1912 m. Karaliaučiaus universitete už lotyniškai parašytą disertaciją „Apie prūsiškus Sembos vietovardžius“ gauna daktaro laipsnį ir paliekamas darbuotis universitete.

Tik prasidėjusią mokslinę veiklą nutraukia I pasaulinis karas. Kariauti teko ir Rytų ,ir Vakarų fronte.

Po karo Jurgis Gerulis vėl grįžo į Karaliaučiaus universitetą. Vos tik įsikūręs Lietuvos universitetas, daugiausia Kazimiero Būgos iniciatyva, kviečia jį profesoriauti Kaune. Tačiau Jurgis Gerulis pasirinko ne Kauno, bet senąjį Leipcigo universitetą. Leipcigo periodas mokslinėje Jurgio Gerulio veikloje buvo ypač sėkmingas. Tačiau ir profesoriaudamas Leipcige, viena koja jis vis dėlto buvo Lietuvoje. 1922 m. Kaune išeina Jurgio Gerulio parengta knyga „Mažvydas. Seniausieji lietuvių kalbos paminklai iki 1570 metams“. Po metų ši knyga buvo išleista ir Vokietijoje.Savo knygą jis dedikavo Kazimierui Būgai, „didžiausiajam lietuvių kalbos žinovui“. 1927 m. Kauno universitetas išleidžia Jurgio Gerulio parengtą knygą „Senieji lietuvių skaitymai“. 1930 m. Leipcige pasirodo labai svarbus lietuvių kalbos tarmių mokslo veikalas „Lietuvių dialektologijos studijos“, kuriame lietuviškiems tarmių tekstams Jurgis Gerulis pirmasis pritaikė tarptautinę, vadinamąją Kopenhagos, transkripciją. Kartu su norvegu Christianu S. Stangu jis Kaune 1933 m. išleido knygą „Lietuvių žvejų tarmė Prūsuose“. Mokslu išgelbstima jau tuo metu baigianti išnykti tarmė. Kartu su Christianu S. Stangu Jurgis Gerulis tyrinėja ir anuomet Lenkijos teritorijoje esančią Zietelos tarmę. 1922 m. Jurgis Gerulis išleidžia labai svarbų prūsistikos veikalą „Senovės prūsų vietovardžiai“.

Labai reikšminga ir to meto Jurgio Gerulio pedagoginė veikla. Leipcigo universitete jis išugdė puikius lietuvių kalbos tyrinėtojus, kai kurie jų tapo Lietuvos universiteto profesoriais. Jo mokiniais buvo Antanas Salys, Pranas Skardžius, Izabelė Matusevičiūtė, Elzbieta Mikalauskaitė, Jonas Kabelka, Kazimieras Alminas. Taigi daugiausiai Jurgis Gerulis lituanistikai nusipelnė tirdamas lietuvių kalbos tarmes ir raštus.

1933 m. Vokietijoje į valdžią atėjus Adolfui Hitleriui, Jurgis Gerulis patiki šio vadeivos „gelbėtojiška“ vokiečių tautos misija ir stoja į partiją, tampa aktyviu pragaištingos Adolfo Hitlerio politikos rėmėju. Tačiau netrukus grįžta į Karaliaučiaus universitetą. Eina šio universiteto rektoriaus pareigas. 1934-1937 m. Jurgis Gerulis profesoriauja Berlyne.

II pasaulinį karą jis pasitiko kaip vokiečių armijos karininkas. Dirbo Rytų fronte vokiečių kontržvalgybos skyriaus vadovu.

1945 m. Rygoje sovietinių organų Jurgis Gerulis buvo suimtas ir tais pačiais metais neaiškiomis aplinkybėmis žuvo.

 

Šaltiniai:

  1. ALEKNAVIČIUS, Bernardas. Mažosios Lietuvos kalendorius, Klaipėda, rugp. 11, p. 11.
  2. Mažosios Lietuvos enciklopedija. Vilnius, 2003, t. 1, p. 465.
  3. SABALIAUSKAS, Algirdas. Žodžiai atgyja: pasakojimai apie lietuviško žodžio tyrėjus. Vilnius, 2000, p. 42-44.
  4. ZINKEVIČIUS, Zigmas. Jurgis Gerulis – mokslininkas ir žmogus. Lietuvos aidas, 1993, lapkr. 12.