Gocentas Jonas Jurgis
Jonas Jurgis Gocentas – literatas, kraštotyrininkas, teisininkas, sakytojas, bibliofilas.
Gimė 1897 m. gruodžio 23 d. Gardame (Raseinių aps., dabar Šilutės r.). Evangelikų liuteronų Gocentų giminė kilusi iš Naujosios bažnytkaimio (Pakalnės aps.). XIX a. persikėlė į Paprūsę Didžiojoje Lietuvoje.
1920 m. Jonas Gocentas kovėsi Giedraičių mūšyje su lenkais. 1923 m. pradėjo rinkti ir publikuoti Paprūsės ir Klaipėdos krašto tautosaką, dainas.
Dalyvavo visuomeniniame ir literatūriniame gyvenime: gimnazijoje ir universitete bendravo su įvairių pakraipų moksleiviais, studentais, profesoriais (daugiausia su varpininkais). 1923-1928 m. mokėsi Kauno suaugusiųjų gimnazijoje ir su J. Montvila leido mėnraštį „Spindulėlis“. 1928-1933 m. VDU studijavo teisę, 3 kartus buvo renkamas į studentų atstovybę, 1928-1933 m. priklausė Lietuvos moksleivių sąjungai „Varpas“ ir studentų „Varpo“ draugijai, 1932 m.buvo laikraščio „Lietuvos studentas“ redakcinės kolegijos narys.
1933-1959 m. dirbo teisininku: 1946-1955 m. Klaipėdoje ir 1956-1959 m. Šilutėje. Po II pasaulinio karo rūpinosi bažnytinių pastatų atgavimu.
Sukaupė Mažosios Lietuvos spaudinių kolekciją, kurios dalis 1949 m. sunaikinta, o savininkas pašalintas iš advokatų kolegijos. Eilėraščius spausdino „Prūsų lietuvių balse“, „Lietuvos keleivyje“, „Trimite“, „Sandoroje“ (JAV). 1986 m. jie paskelbti knygoje „Kaip ąžuols drūts prie Nemunėlio“. Studentų, etninės kultūros, bažnytinio gyvenimo klausimais, kelionių po Vakarų Europą prisiminimus rašė į „Moksleivių varpus“, „Lietuvos studentą“, „Klaipėdos žinias“, „Lietuvos žinias“. Kraštotyros darbai publikuoti 1990 m. almanache „Ramuva“, 1995 m. knygoje „Lietuvininkų žodis“. Išleistas diplominis darbas „Žmogaus ir piliečio teisių raida“. Saugomi rankraščiai: „Gardamiškių dainos“ (1926); Martyno Mažvydo bibliotekos rankraštyne (F-140) nuo 1989 m. saugomi rankraščiai „Mirties bausmė Lietuvoje“, kuris buvo parengtas apie 1932 m., ir 1959 m. sudarytas rankraštis „Surinkimininkai lietuvių pietistai“. Pastarajame darbe iškeliami surinkimininkų nuopelnai lietuvių kalbai, sąžinės svarba, aptariamos Klaipėdos krašto komplikuoto bažnytinio gyvenimo 1949-1959 m. sąlygos, įdėta šilutiškių surinkimininkų apie 1000 patarlių, priežodžių. Darbas vėliau buvo išplėtotas nuo ikikrikščioniškų laikų iki XX a. (papildžius ir išplėtus jį Bažnyčios istorijos bei papročių aprašymais, pietizmo plėtra XVIII a. Mažojoje Lietuvoje, jo poveikiu Didžiojoje Lietuvoje) ir pavadintas „Lietuvos evangeliškieji surinkimininkai“ (1971). Kiti rankraščiai: 1964 m. „Sakytojiškos kalbos“, šiame rinkinyje pateikiama 50 kalbų ir pamokslų, pasakytų 1954-1964 m. 1967 m. sudarytas „Rojaus darželis“, rinkinyje yra 120 redaguotų ir originalių giesmių. 1969 m. – eilėraščių rinktinė „Ateik ateik, pavasarėli“ ir 1969 m. – Gocentų giminės istorija „Autobiografija“ bei prisiminimai apie XX a. pr. lietuvininkų šventes.
Būdamas pensininku atsidėjo kraštotyriniam darbui. Kraštotyra skatino užrašyti ir paskutiniųjų Klaipėdos krašto lietuvininkų tikėjimo apraiškas – surinkimus ir jų vadovus sakytojus, jų istoriją. Atkreiptas dėmesys ir į religinę poeziją – giesmes. Paaiškėjo, kad jų kalba vietomis labai įdomi ir išlaikiusi senąsias kalbos formas, o tarpais beviltiškai pasenusi, apsunkusi svetimybėmis – mėgino galynėtis dalį jų redaguodamas.
Jonas Gocentas visą gyvenimą rinko knygas, ieškojo retų laikraščių komplektų, spaudos smulkmenų.
Jonas Gocentas mirė 1974 m. liepos 8 d. Klaipėdoje, palaidotas Žemaičių Naumiestyje – antkapyje įrašyti žodžiai iš „Tėvė mūsų“: Tenusiduodie Tavo valia.
Šaltiniai:
- Klaipėdos krašto mylėtojas. Lietuvininkų žodis.1995, p. 717-720.
- Mažosios Lietuvos enciklopedija. Vilnius, 2003, t. 1, p. 508-509