Heinricis Karolis Fridrichas Augustas

Karolis Fridrichas Augustas Heinricis – protestantų kunigas, lietuvių raštijos darbuotojas.
Gimė 1812 m. rugpjūčio 18 d. Bartuose, Vikų dvare, Fridlando apskrityje (dabar – Pravdinsko rajonas). Jo tėvas buvo dvarininkas, ekonomijos komisarijus (įgaliotinis). Karolis Heinricis 1832 m. rugsėjo 29 d. įstojo į Karaliaučiaus universitetą, baigė teologijos fakultetą ir ten pramoko lietuvių kalbos, nes 1842 m. buvo paskirtas Karklės, 1845 m. – Šilokarčemos parapijų precentoriumi, 1847 m. – Kintų, tais pačiais metais liepos 6 d. buvo įšventintas kunigu, 1850 m. – Kaukėnų kunigu ir pagaliau 1858 m. – Gumbinės parapijos kunigu ir apskrities superintendentu. Tada visos minėtos parapijos, išskyrus Gumbinę, dar buvo lietuviškos, nors ir Gumbinės bažnyčioje dar būdavo   laikomos pamaldos lietuviams. Taigi Karolis Heinricis, matyt, gerai mokėjo lietuvių kalbą. 1849-1852 m. kadencijai Klaipėdos–Labguvos apskričių rinkiminėje apygardoje jis buvo išrinktas liberalų centro atstovu į Prūsijos seimą (Landtagą), bet 1850 m. lapkričio 16 d. nuo mandato dėl kažkokių priežasčių atsisakė.

Jis jokių raštų nepaliko. Tačiau drauge su kitais kunigais padėjo Kaukėnų kunigui Karoliui Leopoldui Fridrichui Neisui (1814-1875) versti iš vokiečių į lietuvių kalbą postilęEvangeliškos mišknygės. 1856 m. per Velykas knygos pratarmėje Neisas rašė, kad iki tol vartojamoje Milkaus postilėje garbinamas vulgarus nacionalizmas. Jo rengiamoje postilėje tautiškumo žymių nebebuvo. 1877 m. išėjo antras jos leidimas. Paskui šią postilę pertvarkė ir papildė Rusnės kunigas Kristupas Jurkšaitis, ir 1881 m. išėjo trečias leidimas, o 1914 m. – ketvirtas ir paskutinis leidimas. L. F. Neiso Evangeliškose mišknygose (1856) išspausdinta keletas Karolio Heinricio parašytų ir išverstų pamokslų.

Karolis Heinricis talkino Augustui Šleicheriui.

1881 m. gruodžio 26 d. Karolis Heinricis mirė Gumbinėje.

Šaltiniai:

  • . JAKŠTAS, Petras. Iš mūsų kultūros istorijos. Literatūrinė Šilutė. Komunistinis darbas, 1988, rugs.
  • Mažosios Lietuvos enciklopedija. Vinius, 2003, t. 1, p. 555.