Hugo Šojaus dvaras

Šilutės dvaras buvo įkurtas (dab. Lietuvininkų g. 4) 1721 m. Prūsijoje vykdytų administracinių reformų metu. Tuomet didysis Klaipėdos valsčius buvo padalintas į mažesnius valsčius (Sendvario, Klemiškių, Priekulės, Rusnės, Šilutės), kuriems valdyti buvo įsteigti valstybiniai dvarai, tarp jų ir Šilutėje. Šilutės dvaro teritorija suformuota krašto posėdininko administruotų Šilutės apylinkių žemių pagrindu. Krašto posėdininko rezidenciją iš Kateliškų (Sendvario) perkėlus į Šilokarčemos gyvenvietę, prie senosios smuklės ir turgavietės, 1721–1723 m. iškilo nauja dvaro sodyba. Nuo 1724 m. Šilutės valstybinį dvarą, tikintis, kad jis tokiu būdu duos daugiau pajamų, pradėta nuomoti. Pirmuoju generaliniu Šilutės valstybinio dvaro nuomininku tapo Gotfridas Šperberis (Gottfried Sperber), kurį 1730 m. pakeitė Fridrichas Verneris (Friedrich Werner). 1752 m. dvarą ir tarnybą perėmė Fridricho anūkas Kristofas Fridrichas Radkė (Christoph Friedrich Radcke), o šį 1761–1785 m. pakeitė brolis Evaldas Radkė (Ewald Radcke). Pastaroji giminė Šilutės dvarą savo rankose išlaikė bemaž 150 metų, o jos valdymo metais dvaro žemės išsiplėtė nuo keliasdešimties iki kelių šimtų hektarų.

Dvaro nuoma 1804 m. perduota Franzui Vilhelmui Radkei (Franz Wilhelm Radcke). Jis 1819 m. Šilutės valstybinį dvarą už beveik 37 tūkst. talerių įsigijo su visa nuosavybės teise. 1889 m. Eduardas Radkė (Eduard Radcke) už beveik 540 tūkstančių markių jį pardavė Lėbartų dvarininkui Hugo Šojui (Hugo Scheu). Naujasis Šilutės dvaro savininkas iškart ėmėsi reorganizuoti ūkį. Dvaro reikmėms pasilikęs apie 750 ha, likusias žemes suskirstė į sklypus, juos pardavė bei išnuomojo. Tokiu būdu buvo sumažintos ūkio išlaidos ir gautos pajamos, kurias galėjo panaudoti skoloms grąžinti bei ūkiniams pastatams sutvarkyti. Prie dvaro buvo įrengtas parkas, iškasti 3 tvenkiniai.

H. Šojaus dėka dvaras įgavo patrauklaus ir reprezentatyvaus ūkio įvaizdį. Po dvarininko mirties 1937 m. dvarą paveldėjo anūkas Verneris Šojus (Werner Scheu), kuris 1944 m. rudenį, artėjant karo frontui, palikęs dvarą, su šeima pasitraukė į Vokietiją. 1945 m. dvaras, smarkiai nukentėjęs nuo jame kurį laiką stovėjusių sovietinės armijos dalinių, buvo nacionalizuotas ir paverstas Šilutės rajono vykdomojo komiteto pagalbiniu ūkiu. Ilgiausiai buvusiame Šilutės dvare 1959–1985 m. buvo įsikūręs Žemės ūkio technikumas.

Dvaras – nesudėtingų formų vėlyvo klasicizmo bei istorizmo laikų pastatas su neryškiais stiliaus bruožais bei santūriu, būdingu Klaipėdos kraštui dekoru. Rūmai yra 2 aukštų, su gyvenamąja patalpa pastogėje. Antrą aukštą puošia langų viršaus ir palangių plokštumos lipdiniai, pastogę juosia kuklus karnizas. Rūmų planas – simetriškas, stačiakampis, su į gatvės pusę kiek iškišta vidurine dalimi, kurioje buvo vestibiulis su laiptais. Vienoje vestibiulio pusėje patalpos išdėstytos abipus koridoriaus, kitoje – dviem eilėmis, pereinamos. Fasadą skaido mentės, tarp kurių išdėstyti aukšti stačiakampiai langai, pabrėžti palangių traukomis. Šiuo metu dvare įsikūręs Hugo Šojaus muziejus. Restauruotoje dvaro dalyje yra įsikūrusi Šilutės muziejaus administracija, Turizmo informacijos centras, veikia muziejaus biblioteka, įrengta dvaro dailės kūrinių ekspozicija.

2001 m. šilutiškiai prie dvaro pastatė paminklą Hugo Šojui.

 

Literatūra:

1. Hugo Šojaus dvaras. [Žiūrėta 2018 m. gruodžio 7 d.]. Prieiga per internetą: https://lt.wikipedia.org/wiki/Hugo_%C5%A0ojaus_dvaras

2. Barasa, Darius. Šilutės dvaras. Mažosios Lietuvos enciklopedija. T. 4. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009, p. 412–413.