Jankus Martynas

/in

200px-Martynas_Jankus19aMartynas Jankus – Mažosios Lietuvos lietuvių spaudos, visuomenės veikėjas, publicistas, Tilžės akto signataras, Mažosios Lietuvos tautinio sąjūdžio veikėjas, buvęs to sąjūdžio vienu iš simbolių. Dėl to vadinamas Mažosios Lietuvos patriarchu.

Martynas Jankus, gimė 1858 m. rugpjūčio 7 d. Bitėnuose, Pagėgių apskrityje (buvusioje Ragainėje), vidutinio ūkininko šeimoje. Baigęs pradžios mokyklą dirbo tėvo ūkyje. Kultūrinę veiklą pradėjo labai anksti, būdamas dvidešimties metų. Rinko tautosaką, kūrė eiles, rašė prozos kūrinius, nemažą indėlį įnešė ir į Lietuvos žurnalistiką. Drauge su kitais patriotiškai nusiteikusiais veikėjais Martynas Jankus organizavo lietuviškas politines grupes ir savivaldybių rinkimus, steigė kultūrines organizacijas. Išmokęs spaustuvininko amato, apie ketvirtį amžiaus dirbo sunkų spaudos darbą. Ypač svarbus jo vaidmuo buvo spaudos draudimo metais – tada Martyno Jankaus namai Bitėnuose buvo spausdinto lietuviško žodžio platinimo centras. Pirmasis leidinys buvo 1882 m. išleistas kuklus paties Martyno Jankaus surinktų giesmių rinkinėlis „Lietuviškos ir seniausios dainų knygelės“. Šioje 36 puslapių knygelėje išspausdintos 32 populiarios Rytų Prūsijos lietuvių dainos.

Spaustuvėse Ragainėje, Tilžėje, Bitėnuose, Klaipėdoje jis išspausdino daugiau kaip 360 pavadinimų knygų, 25 periodinius leidinius, pats parašė 45 šviečiamojo pobūdžio knygeles, buvo „Aušros“ laikraščio šešių numerių redaktorius, o visų kitų – atsakingasis redaktorius.

Pirmasis specialiai spaustuvei skirtas pastatas Mažojoje Lietuvoje buvo pastatytas 1892 m. Martyno Jankaus sodyboje Bitėnuose. Čia buvo pastatytas sandėlis popieriui ir knygoms, veikė plokščia pilno formato iškiliosios spaudos mašina, buvo sukaupta gražių garnitūrų ir įvairių knygelių šrifto bei ornamentų. Apie 1900 m. čia pastatytas trijų arklio jėgų žibalu varomas motoras, kiek vėliau nupirktos dar dvi spausdinimo mašinos. Spaustuvė Bitėnuose veikė iki 1909 m., leidinių tiražas siekdavo 3000-6000 egzempliorių, tai buvo pats produktyviausias periodas Martyno Jankaus spaustuvininko veikloje. Bitėnuose buvo spausdinami periodiniai leidiniai „Tetutė“, „Saulėtaka“, „Ūkininko prietelius“ ir kt. Bitėnuose pirmą kartą buvo išspausdinta Vilniaus universiteto istorija, kai kurios Vydūno knygos.
Grįžęs iš tremties Rusijoje, Martynas Jankus tapo Mažosios ir Didžiosios Lietuvos susijungimo iniciatoriumi. Jis – Tilžės akto (1918 m. lapkričio 30 d.) signataras, Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto Šilutėje (1922-1923 m.) pirmininkas. Po 1923 m. gyveno savo sodyboje Bitėnuose, priiminėjo svečius, užsienio delegacijas, gausias ekskursijas, buvo vadinamas Rambyno kalno sergėtoju.

Po II pasaulinio karo Martynas Jankus kartu su šeima emigravo į Vakarus, ten ir mirė (Vokietijoje, Flensburgo mieste) 1946 m. gegužės 23 d. Jo palaikai 1993 m., beveik po penkių dešimtmečių, perkelti į Bitėnų kapinaites.

Šaltiniai:

  • ALEKNAVIČIUS, Bernardas. „Kaip ąžuols drūts prie Nemunėlio“. Vakarų ekspresas, 1993, rugs. 7.
  • IMBRASAS, Petras. Meno ir iškilių asmenybių dermė – lyg senais gerais laikais.Žurnalistų žinios, 2003, rugpj., p. 6.
  • Mažosios Lietuvos enciklopedija. Vilnius, 2000, t. 1, p. 626-629.
  • SKIPITIENĖ, Giedrė. Mažosios Lietuvos patriarchui Martynui Jankui – 145 metai.Šilokarčema, 2003, rugpj. 5, p. 10.

ALŠĖNAS, Pranys. Martynas Jankus Mažosios Lietuvos patriarchas : gyvenimas, darbai ir likimo lemties vingiai. Torontas, 1967. 394 p.

ANIČAS, Jonas. Petro Vileišio ryšiai su Martynu Jankumi (1993–1894) // Knygotyra. 2009, t. 52, p. 107–115.

„Auszros“ archyvas : Martyno Jankaus rinkinys / Vilniaus universitetas. Komunikacijos fakultetas. Knygotyros ir dokumentotyros institutas. Vilnius, 2011. 490, [1] p., [17] iliustr. lap.

BAGDONAVIČIUS, Vaclovas. Martynas Jankus ir Vydūnas: bendrumai ir skirtybės // Voruta. 2018, rugpj. 25 (nr. 8), p. 6 ; rugs. 29 (nr. 9), p. 3, 6.

BŪTĖNAS, Julius. Martynas Jankus. Kn.: Vinco Kudirkos bendražygiai : [apybraižos]. Vilnius, 1993, p. 196–201.

ČESNULEVIČIŪTĖ, Danutė ; STEPONAVIČIŪTĖ, Danutė. Medžiaga apie Martyną Jankų Klaipėdos universiteto bibliotekos rinkiniuose // Knygotyra. 2009, t. 52, p. 242–248.

DENIENĖ, Laimutė. Spaustuvininko Martyno Jankaus atsiminimai // Knygotyra. 1989, t. 17(24), sąs. 1, p. 80–110.

KAUNAS, Domas. M. Jankaus leidybinė veikla Bitėnuose (1892–1909) // Knygotyra. 1985, t. 10(17), sąs. 1, p. 40–51.

KAUNAS, Domas. Martynas Jankus : tautos vienytojas ir lietuvių spaudos kūrėjas : monografija. Vilnius, 2021. 879, [1] p.

KAUNAS, Domas. Martyno Jankaus leidybinė veikla ir vaidmuo kultūriniame ir politiniame sąjūdyje // Knygotyra. 2009, t. 52, p. 7–37.

KAUNAS, Domas. Martyno Jankaus spaustuvės veikla Ragainėje ir Tilžėje 1889–1892 metais // Knygotyra. 1983, t. 9(16), sąs. 1, p. 53–66.

KLEIN, Manfred. Martynas Jankus ir Vokietijos reichas // Knygotyra. 2009, t. 52, p. 38–58.

KŠANIENĖ, Daiva. Martyno Jankaus indėlis į Mažosios Lietuvos muzikinę kultūrą // Knygotyra. 2009, t. 52, p. 59–69.

NIKITENKA, Denisas. Mažosios Lietuvos patriarchas Martynas Jankus – knygnešių avilio Bitėnuose fenomenas // Šilokarčema. 2022, liep. 15, p. 7–8.

POCYTĖ, Silva. Martyno Jankaus ir prūsų lietuvių tautinės kultūrinės veiklos atspindys „Varpo“ puslapiuose (1889–1905) // Knygotyra. 2009, t. 52, p. 70–89.

PURVINAS, Martynas. Martynas Jankus (1858–1946) // Voruta. 2018, bal. 28 ( nr. 4), p. 1, 15.

Senojo Rambyno vaidila : skiriama Martyno Jankaus 150-osioms gimimo metinėms paminėti / [Pagėgių savivaldybės M. Jankaus muziejus]. Klaipėda, [2008]. 32 p.

STONIENĖ, Vanda. Lietuvių spaudos veikėjas Martynas Jankus (1858–1946). Kn.: Lietuvos knyga ir visuomenė : nuo spaudos draudimo iki nepriklausomybės atkūrimo (1864–1990). Vilnius, [2006], p. 105–112.

ŠIKŠNIENĖ, Roza. Medžiaga apie Martyną Jankų Šilutės muziejuje // Knygotyra. 2009, t. 52, p. 249–250.

VIDMANTAS, Edvardas. Martyno Jankaus vaidmuo leidžiant „Aušra“ // Knygotyra. 1995, t. 22(29), p. 28–34.