Juozapas Rugis

Juozapas Rugis gimė 1858 m. Sintautų valsčiuje, Zanavykų krašte. 1870-1878 m. mokėsi Marijampolės gimnazijoje kartu su Vincu Kudirka, su kuriuo artimai susidraugavo. 1880-1885 m. studijavo mediciną Maskvoje, priklausė lietuvių studentų draugijai, bendradarbiavo „Aušroje“. Po studijų apsigyveno Švėkšnoje ir čia daugiau nei 30 metų dirbo gydytoju. Šiam pasirinkimui, matyt, įtakos turėjo ir tai, kad Švėkšna buvo pasienio miestelis, taigi patogi vieta ryšiams su lietuviškos spaudos leidėjais Mažojoje Lietuvoje. J. Rugis nuvažiuodavo į Tilžę, atveždavo į pasienį lietuviškos spaudos ir padėdavo pas ūkininkus, iš kurių naktimis knygnešiai ją gabendavo į Lietuvą. Jis palaikė ryšius su spaustuvininku M. Jankumi Bitėnuose. Aktyviai reiškėsi kaip varpininkas. 1894 m. Mintaujoje pas J. Jablonskį varpininkų suvažiavime paaukojo 100 rublių „Varpo“ reikalams. Šio laikraščio leidėjas V. Kudirka yra slapta lankęsis Švėkšnoje pas J. Rugį.

Artimiausi J. Rugio pagalbininkai knygų gabenimo darbe buvo Andriejus Balčėnas iš Vilkų Kampo, garsus kontrabandininkas Jonas Bliūdžius iš gretimo Žiogų kaimo, Tadas Lomsargis iš Varniškių kaimo. Šio padedamas J. Rugis yra išsiuntęs užsienin Jurgį Šaulį, būsimąjį Vasario 16-tosios akto signatarą, rašytojos Žemaitės sūnų A. Žymantą ir kt.

Caro žandarai žinojo apie J. Rugio veiklą, ne kartą tardė, norėjo net ištremti, bet gydytojas buvo neblogas „diplomatas“, palaikė gerus santykius su grafu Adomu Pliateriu ir aukštu caro valdininku P. Stolypinu, kuris, tapęs Rusijos ministru pirmininku, siūlė J. Rugiui vietą Peterburge, bet šis atsisakė. Jų užtariamas ištrėmimo išvengė.

Pirmojo pasaulinio karo audra J. Rugį buvo nubloškusi į Rusiją, bet 1918 m. jis vėl grįžo į Švėkšną. Čia po operacijos paralyžius paguldė jį į lovą. Mirė 1919 m., palaidotas Švėkšnos kapinėse. 1991 m. viena Švėkšnos gatvė pavadinta J. Rugio vardu.

ČELIAUSKAS, Petras. Knygnešių pėdsakai Švėkšnoje. Švėkšna, 2003, p. 5.