Kazys Alminas (Alminauskis)

Lietuvių kalbininkas, lituanistas ir germanistas Kazys Alminas (iki 1939 m. Alminauskis) gimė 1904 m. balandžio 15 d. Paulaičių k. (Švėkšnos sen., Šilutės r.).

1925 m. aukso medaliu baigė Telšių gimnaziją. 1925–1929 m. studijavo kalbotyrą Lietuvos universitete, dirbo Jono Jablonskio sekretoriumi, buvo žemaičių studentų korporacijos „Samogitia“ pirmininkas. 1929–1934 m. studijavo germanistiką Leipcigo, Miuncheno, Heidelbergo, Vienos ir Karaliaučiaus universitetuose. Leipcigo universitete apgynė dr. disertaciją apie lietuvių kalbos germanizmus. 1935 m. Kaune išleistas veikalas „Lietuvių kalbos germanizmai“ („Die Germanismen des Litauischen“) iki šiol yra plačiausias lietuvių kalbos germanizmų tyrinėjimas.

1934–1939 m. Kazys Alminas dėstė germanistiką Vytauto Didžiojo universitete. 1940–1944 m. buvo Vilniaus universiteto Vokiečių kalbos ir literatūros katedros vedėjas.

Kazys Alminas 1935 m. sudarė vietovardžių rinkimo instrukciją „Instrukcija Lietuvos žemės vardynui surašyti“ ir iki 1944 m. vadovavo vardyno rinkimo darbui. 1935 m. ir 1936 m. trumpai dirbo Lietuvių kalbos žodyno redakcijoje, 1941 m. – redaktoriaus pavaduotojas. Žodynui rinko žodžius iš gyvosios kalbos (pateikė 2 417 žodžių) ir grožinės literatūros (I. Simonaitytės „Aukštujų Šimonių likimas“ ir kitų knygų). 1939–1940 m. su Antanu Saliu atitaisė sulenkintus Vilniaus krašto vietovardžius. Paskelbė Antano  Baranausko laiškus vokiečių kalbininkui Hugo Vėberiui (Weber) („Archivum Philologicum“, 1931–1939), parengė „Vokiškai lietuvišką žodyną“ („Deutsch‑litauisches Wörterbuch“, 1943).

Kalbininkas buvo Lietuvių kalbos draugijos, Terminologijos komisijos narys, vienas Lituanistikos instituto steigėjų. Vokiečiams uždarius Vilniaus universitetą, Kazys Alminas grįžo į Švėkšną ir 1943–1944 m. gimnazijoje dėstė vokiečių ir lietuvių kalbą.

1944 m. pasitraukė į Vakarus. Kelerius metus dirbo Austrijos mokslų akademijos Fonogramų archyve. 1948 m. persikėlė į JAV ir iki 1972 m. Lojolos universitete (Los Andželas, JAV) buvo vokiečių ir rusų kalbų profesorius, dėstė vokiečių ir rusų kalbą bei literatūrą. Paliko nebaigtą rengti rašinį apie Lietuvos valdovų antspaudus ir kryžiuočių kelius į Lietuvą („Die litauischen Wegeberichte). Dalyvavo Santa Monikos lietuvių visuomeninėje veikloje.

Mirė 1986 m. birželio 7 d. Santa Monikoje (prie Los Andželo, JAV).

 

 

Literatūra:

1.      Švėkšna: žmonės, kraštas įvykiai: enciklopedinis žinynas / parengė Petras Čeliauskas. – [Kaunas]: Naujasis lankas; Švėkšna (Šilutės r.) : švėkšniškių draugija „Tėviškė“, 2012, psl. 22.

2.      Šilutės kraštas: enciklopedinis žodynas. Šilutė: Prūsija, 2000, p. 43–44.