Kęstutis Demereckas
Leidėjas, istorikas, leidyklos „Libra Memelensis“ vadovas gimė 1954 m. rugpjūčio 19 d. Šilutėje. 1972 m. šiame mieste baigė vidurinę mokyklą. 1973–1979 m. Valstybinės konservatorijos Klaipėdos teatro meno fakultete studijavo lietuvių kalbą ir režisūrą.
K. Demereckas 1975–1994 m. dirbo Paminklų restauravimo ir konservavimo institute fotografu. Nuo pirmųjų darbo institute metų pradėjo kaupti ikonografijos archyvą, kurį naudoja leidybos reikmėms. 1989 m. buvo išrinktas „Budžio“ klubo ir Jūrininkų sąjungos atkurto žurnalo „Jūra“ vyriausiuoju redaktoriumi. Tokia patirtis paskatino dar rimčiau imtis leidybos amato. 1994 m. K. Demereckas įsteigė leidyklą ‚Libra Memelensis“, kurioje dirba iki šiol. Leidykloje išleistas ne vienas Klaipėdos rašytojo kūrinys. Ypač daug dėmesio skiriama Klaipėdos pramonės istorijai. 2002 m. šioje leidykloje išleistas vokiečių istoriko Johano Zembrickio (Johanes Sembrizki) „Klaipėdos karališkojo Prūsijos jūrų ir prekybos uosto istorijos“ lietuviškas leidimas, 2004 m. – antrasis tomas „Klaipėda XIX amžiuje“, 2011 m. – trečias tomas „Klaipėdos apskrities istorija“.
Leidėjas daug dėmesio skiria ir architektūros studijoms. Leidykloje „Libra Memelensis“ išleistos knygos šia tema: „Klaipėdos fachverkas“ (2005), „Šilutės ir Pagėgių krašto dvarai“ (2010), „Klaipėda 1945–1965“ (2010), „Bauhauzas Klaipėdoje. Modernizmo architektūra“ (2011).
Kartu su Birute Serviene parengė knygą „Žvejyba pamaryje XVI–XX a.“ (1998). Didžiausias K. Demerecko darbas – knyga „Klaipėdos uostas“ (pirmasis leidimas 1999 m.). Pastaroji knyga tapo daugelio jo tyrinėjimų apibendrinimu.
2017 m. išleista K. Demerecko knyga „Klaipėdos vaizdų albumas. Ansichten von Memel“, kurios pagrindą sudaro nematyti miesto vaizdai. Didžioji jų dauguma – XIX a. pab. – XX a. vid. fotografijos. Šios ikonografinės Klaipėdos istorijos studijos idėja gimė peržvelgus Arbeitsgemeinschaft der Memellandkreise e. V. (AdM) archyvą, saugomą Klaipėdos apskrities viešojoje I. Simonaitytės bibliotekoje. Šiame archyve galima rasti fotografijų, šeimyninių albumų ir rinkinių. Ne mažesnį indėlį į knygos ikonografinį pasakojimą įnešė privačiuose rinkiniuose saugomos ir kaupiamos senos Klaipėdos fotografijos. Vienas didžiausių Klaipėdos fotografijų rinkinių – K. Demerecko albumuose. Nemažai nuotraukų publikuojama iš Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus fondų, kiek kuklesnis – iš Klaipėdos laikrodžių muziejaus archyvo.
K. Demereckas gyvena Rusnėje (Šilutės r.), atkurtoje autentiškoje žvejo sodyboje, kuri 2010 m. buvo pripažinta etnografiškiausia Nemuno deltos regioniniame parke ir viena iš keturių Lietuvoje.
Šaltiniai:
- Janauskaitė, Daiva. Didžioji leidėjo meilė – Klaipėda. Klaipėda, 2011, vasario 26, p.
- Sadauskienė, Kristina. Misija – išlaikyti miesto istorijos tęstinumą. Durys, 2014, gruodis (nr. 12), p. 56–60.
Literatūra
ATĖ, Ieva. Išrinktos geriausios 2019-ųjų Klaipėdos knygos // Klaipėda. 2020, vas. 20, p. 2.
BELOKOPYTOVA, Gerda. Rusnėje įsikūrusi Demereckų šeima – tradicinės architektūros puoselėtojai // Šilokarčema. 2014, saus. 10, p. 16.
GRINČINAITIS, Sigitas. Rusniškiams pristatyta nauja, senoviniais žemėlapiais ir fotografijomis iliustruota knyga // Šilutės naujienos. 2020, rugpj. 11, p. 5.
Ikonografinė Klaipėdos istorijos studija ir Kęstučio Demerecko leidykla „Libra Memelensis“ : [pokalbis su istoriku, leidyklos vadovu Kęstučiu Demerecku] / kalbino Mindaugas Talijūnas // Žemaičių bibliofilas [Simono Daukanto bibliofilų klubo laikraštis]. 2019, lapkr. 23, Nr. 9, p. 11.
JANAUSKAITĖ, Daiva. Dingusi Klaipėda – atrasta // Klaipėda. 2015, gruod. 18, p. 1, 4.
KAZLAUSKAITĖ, Rūta. Žvilgsnis į neregėtą Klaipėdą // Vakarų ekspresas. 2016, saus. 19, p. 9–10.
KISELIOVAITĖ, Indrė. Parko istorijai skirta knyga // Klaipėda. 2021, gruod. 18, p. 6.
LAPINSKIENĖ, Alma. Literatūrinio rudens „derlius“… // Pamarys. 2012, spal. 19, p. 6–7.
LEBEDEVA, Valerija. Metų knyga – iš K. Demerecko leidyklos // Vakarų ekspresas. 2011, saus. 27, p. 3.
PETKUTĖ, Goda. Gražiausia sodyba – pagal senovės tradicijas // Lietuvos rytas. 2014, saus. 22, p. 10.
PILAITIS, Gediminas. Albume – Kuršių nerijos praeitis : uostamiesčio kolekcininkai istorijos mėgėjams parengė dovaną – sudėtų į albumą senųjų pašto atvirukų su Kuršių nerijos vaizdais rinkinį // Lietuvos rytas. 2012, spal. 6, p. 24.
RAUKTIENĖ, Aldona. Usėnuose pristatyta paroda „Laivyba pamaryje“ // Šilutės naujienos. 2018, rugs. 18, p. 5.
SADAUSKIENĖ, Kristina. Misija – išlaikyti miesto istorijos tęstinumą // Durys [kultūros ir meno žurnalas]. 2014, gruod., Nr. 12, p. 56–60.
SODONIS, Saulius. Kęstutis Demereckas: nuo fotografijos ir muzikos iki kraštą garsinančių leidinių // Rambynas: [Pagėgių krašto kultūros draugijos „Sandūra“ leidinys]. 2016, rugs., Nr. 1/2, p. 101–110.
SODONIS, Saulius. Trečioji knyga – apie dvarus // Šilokarčema. 2010, gruod. 3, p. 7.
STANEVIČIUS, Antanas. Kas mūsų istorijai įpučia gyvybę? Tai leidėjas Kęstutis Demereckas // Rambynas: [Pagėgių krašto kultūros draugijos „Sandūra“ leidinys]. 2020, birž., Nr. 1 (17), p. 30–35.
STANKEVIČIENĖ, Elena. Paminklas kraštui – knyga // Pamarys. 2014, lapkr. 18, p. 3.
VENCKIENĖ, Lijana. Susitikimas su Mažosios Lietuvos knygų leidėju // Pamarys. 2012, gruod. 21, p. 8.
ŽIEMYTĖ, Ivona. „Leidyba yra labai svarbi kultūros dalis“ // Vakarų ekspresas. 2014, gruod. 5, p. 7–8.
ŽIEMYTĖ, Ivona. „Nelaikau savęs misionieriumi, bet Dievas skyrė kultūrinę veiklą“ : [pokalbis su kraštiečiu kraštotyrininku, Klaipėdos leidyklos „Libra Memelensis“ savininku Kęstučiu Demerecku (Klaipėda) apie jo kultūrinę, kraštotyrinę ir visuomeninę veiklą] // Vakarų ekspresas. 2011, saus. 8, p. 10.
