Kintų Vydūno kultūros centras

Kintų Vydūno kultūros centras įsikūręs 1705 m. statytoje buvusioje parapinėje pradžios mokykloje, kur 1888–1892 m. mokytojavo ir gyveno žymus Lietuvos filosofas, rašytojas ir kultūros veikėjas Vilhelmas Storostas-Vydūnas (1868–1953).

1994 m. vyriausybės lėšomis restauruotame pastate įkurtas Vydūno muziejus, o buvusiose mokyklos klasėse įsikūrė Šilutės r. vaikų meno mokyklos Kintų dailės skyrius ir muzikos klasė. Nuo 1997 gruodžio 17 d., išsiplėtus muziejaus veiklai, įstaiga reorganizuota į Šilutės rajono savivaldybės biudžetinę įstaigą Kintų Vydūno kultūros centrą. Iki tol jis veikė kaip Šilutės muziejaus filialas.

Kintų Vydūno kultūros centras nuo 2002 m. koordinuoja Kintų ir Saugų seniūnijose vykdomą mėgėjų meno kolektyvų projektinę veiklą ir rajono strateginių renginių organizavimą.

2011 m. Europos Sąjungos lėšomis rekonstruotas išlikęs unikalios architektūrinės konstrukcijos kultūros centro ūkinis pastatas, kuriame įrengta meno kūrėjų rezidencija su metalo meno dirbtuvėmis ir kūrybos bei poilsio kambariais atvykstantiems menininkams.

Pagrindinė kultūros centro, kuriam nuo 1998 m. vadovauja Rita Tarvydienė, užduotis – puoselėti ir saugoti Vydūno gyvenimo ir kūrybos palikimą, pamario krašto istoriją, jo etnokultūrinį paveldą, rūpintis Kintų ir Saugų seniūnijose veikiančių mėgėjų meno kolektyvų programų parengimu ir įgyvendinimu, rengti profesionalaus meno sklaidos, etnokultūrinius ir edukacinius projektus, pristatant vietos lankytinų vietų maršrutus.

Kurdamas savo veiklos ateities viziją, kultūros centras yra numatęs pritaikyti paslaugas didesniam turistų srautui priimti, išplėsti teikiamų paslaugų apimtį ir kokybę, sutelkti dėmesį į vaikų ir jaunimo bei suaugusiųjų ir pagyvenusių žmonių meninį ugdymą ir laisvalaikio užimtumą.

 

Literatūra:

1.      Kintų Vydūno kultūros centras [interaktyvus]. [Žiūrėta 2018 m. lapkričio 9 d.]. Prieiga per internetą: http://www.vydunocentras.lt/apie-mus/istorijamisija

2.      Šilutės kraštas: enciklopedinis žodynas. Šilutė: Prūsija, 2000, p. 201–202.