Martynas Mažvydas

Martynas Mažvydas – vienas lietuvių raštijos pradininkų, pirmosios lietuviškos knygos parengėjas. Gimė apie 1510 m. Žemaitijoje. Akademikas Zigmas Zinkevičius, tyrinėjęs M. Mažvydo raštų kalbą, priėjo prie išvados, kad jo gimtinė turėtų būti žemaičių šnektos plotely tarp Naumiesčio – Gardamo – Švėkšnos, šiek tiek tolyn į Rietavo pusę. 2001 m. gegužės 7 d. tarp Gardamo ir Švėkšnos, prie Laukstėnų kaimo ribos, pastatytas paminklinis akmuo M. Mažvydui.

M. Mažvydo pradinio mokymosi vietos nežinomos. Išmokęs lotynų kalbą mokytojavo Abraomo Kulviečio 1539 m. Vilniuje įsteigtoje mokykloje. Prūsijos kunigaikščio Albrechto pakviestas ir aprūpintas stipendija, 1546-1548 m. studijavo Karaliaučiaus universitete. Nuo 1549 iki mirties – Ragainės kunigas. 1554 m. perkeltas arkidiakonu. Ragainėje kukliai ar net vargingai gyvendamas M. Mažvydas rūpinosi savo parapijiečių švietimu, rengė lietuviškas knygas. Mirė 1563 m. gegužės 21 d. Ragainėje.

M. Mažvydo laikais tiek Didžiojoje, tiek Mažojoje Lietuvoje bet kokios mokyklos buvo retas dalykas. Visur: tiek bažnytinėse, tiek pasaulietinėse mokyklose visi dalykai buvo dėstomi lotynų kalba. Padėtis smarkiai pasikeitė, kai buvusiose Vokiečių ordino dominijose susidarė Prūsijos hercogystė, ir hercogas Albrechtas Brandenburgietis susirūpino savo valdinių švietimu. To reikalavo jo politika, nauja tikyba (nes vietoj katalikybės ėmė plisti protestantizmas). Bažnyčiose ir mokyklose vietoj mirusios lotynų imta vartoti gyvos gimtosios kalbos, kiekvienam – sava kalba, savas raštas, sava spauda. Prireikė, kad žmonės turėtų religinių knygų ir mokėtų jas skaityti.

Tuo tikslu 1547 m. sausio 8 d. Karaliaučiuje buvo išleista M. Mažvydo parengta pirmoji lietuviška knyga „Catechismusa prasty szadei“. Turiniu šis pirmasis lietuviškas spausdintas leidinys gerokai pranoko prūsų, latvių, estų, suomių pirmuosius katekizmus. M. Mažvydo veikalas buvo savarankiškas (neturėjo naudojimui palengvinti skirtų tekstų kitomis kalbomis) ir sudėtingas, nes apėmė tiek religinio, tiek pasaulietinio turinio tekstus. Jį sudarė: elementorius, parašytas pagal G. Sauromano lotyniško katekizmo mokykloms (1529) elementorių; katekizmas, parengtas pagal lenkiškus J. Seklucjano (1945), J. Maleckio (1546) katekizmus; „urėdai ūkininkų“, versti iš J. Willicho katekizmo (1542); vienuolika giesmių su natomis, kurių daugumą išvertė pats knygos parengėjas iš lenkiško Seklucyano giesmyno (1547), taip pat Jurgis Zablockis  ir greičiausiai Abraomas Kulvietis bei Stanislovas Rapolionis iš vokiečių kalbos. Lotynišku M. Mažvydo ketureiliu knyga dedikuota Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, jos pratarmę parašė Karaliaučiaus universiteto rektorius F. Staphylus. Ypač reikšminga eiliuota M. Mažvydo prakalba „Knygelės pačios byla lietuvninkump ir žemaičiump“. Tai pirmasis pasaulietinio turinio originalus eilėraštis lietuvių kalba. Jame pabrėžiama rašto gimtąja kalba svarba, ugdoma pagarba spausdintam žodžiui, kritiškai žiūrima į senąjį lietuvių tikėjimą. Prakalbos 3-19 eilutėse yra autoriaus vardo ir pavardės akrostichas. Katekizmas išėjo 200-300 egziamplioriais, išlikę žinomi 2 gzemplioriai Vilniuje ir Torunėje (Lenkija).

Po Katekizmo išleidimo M. Mažvydas ir toliau vertė ir eiliavo giesmes. Dvi jų bene iš Seklucyano giesmyno pateikė atskiru leidiniu „Giesmė šv. Ambraziejaus bei šv. Augustino“ (1549). Buvo parengęs maldų ir giesmių rinkinį „Parafrazis, permanitina poteraus malda“, kurį 1589 m. paskelbė Jonas Bretkūnas. „Giesmę duchauną“ su antruoju akrostichu pridėjo prie savojo prūsiškos agendos („Kirchenordnung“, 1558) vertimo „Forma krikštymo“ (1559). Rengė giesmyną, į kurį, šalia paties vertimų, įdėjo Zablockio, A. Jomanto, T. Gedkanto, M. Blotno ir kt. verstas giesmes. Palikusį rankraščiu giesmyną „Giesmės krikščioniškos“ dviem knygomis 1566 ir 1570 m. išleido Baltramiejus Vilentas.

M. Mažvydo raštai reikšmingi ne tik filologijai, kaip kalbos, vertimo meno, eilėdaros užuomazgų šaltinis, bet ir kaip kultūros istorijos, etnologijos, teisės, pedagogikos paminklas.

Plačiau M. Mažvydo gyvenimui ir asmeniui pažinti svarbūs 13 išlikusių lotyniškų jo laiškų, rašytų 1548-1561 m. Prūsijos hercogui Albrechtui.

0 replies

Leave a Reply

Want to join the discussion?
Feel free to contribute!

Parašykite komentarą