Mikšas Jurgis

/in

Jurgis Mikšas – vienas iš tautinio sąjūdžio pradininkų, lietuviškosios nepriklausomos spaudos kūrėjų – aušrininkų.
Jurgis Mikšas gimė 1862 m. kovo 18 d. Virkytuose (Šilutės apsk.). Mokėsi Tilžės gimnazijoje.
Pasitaręs su Jonu Šliūpu ir Petru Vileišiu, Jonui Basanavičiui jis pasiūlė leisti visiškai naują laikraštį, Jono Šliūpo siūlymu pavadintą „AUSZRA“. Netrukus Jonas Basanavičius atsiuntė laikraščio programos apmatus su pratarmės tekstu ir keliais rašiniais pirmajam numeriui. Taigi galima teigti, kad Jurgis Mkšas yra pirmasis, iškėlęs „Aušros“ laikraščio leidimo idėją, nors dėl pirmumo teisių (Jurgis Mikšas ar Jonas Basanavičius yra „Aušros“ tikrasis pradininkas) vis dar yra nesutariama, bet faktas išlieka faktu – Jurgis Mikšas parengė „Aušros“ projektą. 1883 m. buvo nominaliu, o jau 1885–1886 m., kai įsigijo Ragainėje spaustuvę, faktiniu „Aušros“ redaktoriumi. Tapęs oficialiu „Aušros“ redaktoriumi Jurgis Mikšas tikėjosi, jog padidinus laikraščio formatą ir apimtį, spausdinant iliustracijas ir dainų gaidas reikalai (tiek tautiniai, tiek finansiniai) palaipsniui taisysis. Tačiau kartu su inovacijų diegimu kilo ir prenumeratos kainos. Netrukus spaustuvę ištiko krachas. 1886 m. spaustuvė bankrutavo dėl finansinių sunkumų ir blogai organizuotos įmonės veiklos. Dėl bankroto Jurgis Mikšas buvo apšmeižtas ir sukompromituotas. Tais pačiais metais (1885-1886) be „Aušros“ Jurgis Mikšas dar leido laikraštį „Nemuno sargas“. Iš Virkytų kaimiškos aplinkos tiesiai į savarankišką spaudos darbą atėjęs jaunuolis padarė nemažą poveikį lietuvių žurnalistikai. Jis išugdė naujos rūšies, valstybinio savarankiškumo neturinčios tautos gyvybiniams interesams maksimaliai tarnaujančio laikraščio tipą. Jurgio Mikšo įkurta spaustuvė savo veiklos pobūdžiu ir paskirtimi buvo pirmoji lietuviška poligrafijos įmonė lietuvių spaudos istorijoje.

1885 m. Jurgis Mikšas buvo „Birutės“ draugijos pirmininku.
Kartu su Martynu Jankumi išleido „Lietuvišką „Aušros“ kalendorių ant 1885 metų“.
Po nesėkmių su spaustuve Jurgis Mikšas persikėlė gyventi į Labguvą. Tarnavo įvairiose įstaigose.1900 m. išleido (išvertė iš vokiečių kalbos) teisinių dokumentų sudarymo vadovą.

1903 m. gegužės 1 d., vos pradėjęs 42-uosius amžiaus metus, Labguvoje netikėtai mirė. Tiksli laidojimo vieta nežinoma, tačiau galima spėti, kad palaidotas Labguvos kapinėse.

Jurgis Mikšas lietuvių kultūros istorijon įėjo ir įsitvirtino tik kaip aušrininkas. Tačiau jis nuosekliai siekė abiejų Lietuvos dalių suartėjimo ir gyvybingo dvasinio ryšio, organizavo Mažosios Lietuvos lietuvių visuomenės sąjūdį ir buvo vienas iš vadovų, produktyviai panaudojo efektyviausios tautinio sąmoningumo žadinimo priemonės – spaudos – galimybes.

Šaltiniai:

  • KAUNAS, Domas. Aušrininkas. Vilnius, 1996, p. 180-182.
  • 2. KAUNAS, Domas. Jurgio Mikšo portretas istoriografų užrašuose. Voruta, 1997, kovo 22-31, p. 8.
  • 3. Mažosios Lietuvos kalendorius. Klaipėda, 1997, kovo 12 d.