Norkaičių dvaras

Norkaičių dvaras (vok. Norkaiten), vienas unikaliausių Mažosios Lietuvos kultūros paveldo objektų, yra Norkaičiuose (Saugų sen., Šilutės r.), Šusties upelio pakrantėse, Norkaičių girios vakariniame pakraštyje, 4 km į pietryčius nuo Saugų.

Istoriografiškai Norkaičių dvaro ištakomis galima laikyti jo vietoje buvusią smuklę (arba karčemą), kuriai privilegija išduota 1515 m. Ji buvo išnuomota Johanui Metrikui (Johann Metrick), o nuo 1540 m. įstaigą perėmė Narkus Talutas (Thalutt) bei jo įpėdiniai. Su šia šeima ir siejamas Norkaičių dvaro vardo atsiradimas. 1663 m. dvarui buvo suteikta Kulmo (paveldėjimo) teisė.

Anot padavimo, kuris buvo užrašytas dvaro savininko Gotlibo Gabrieliaus Funko (Gottlieb Gabriel Funk) namų knygoje, Norkaičių dvaro vietoje augęs didžiulis ąžuolas, aplink kurį buvęs pastatytas namas be stogo. Senovės prūsai jame laikę medinę prūsų derliaus, upių ir šaltinių dievo Patrimpo statulą, šioje vietoje vykdavusios jam skirtos religinės apeigos.

Istorikas Martynas Anysas mano, kad senosios šventvietės vietoje buvo pastatytas vyr. girininkijos trobesys. Didžiuliai akmenys buvę suskaldyti ir panaudoti dvaro pamatų statybai. Vietos žmonės šią vietą iki XVIII a. Potrimpais arba Putryne (vok. Potrimpen, Putrinnen, Putrin) vadinę. Tik vėliau, vokiečių laikais, atsikėlus Norkams, ji buvusi į Norkaičius pakeista. Netoli šios vietos, prie mažo upelio Šusties, iki Antrojo pasaulinio karo buvo išlikusi sena smuklė, Patrimpo karčema vadinama.

Dvaro savininkai metų tėkmėje dažnai keitėsi. 1801 m. minimas Klaipėdos pirklys Johanas Fridrichas Funkas (Johann Friedrich Funk), kuriam be Norkaičių dar priklausė Šviedrių kaimas bei Lapynų palivarkas. J. F. Funkas Norkaičių dvare pasodino didelį sodą, priešais rūmus įveisė apvalios formos gėlyną, iš lauko akmenų pastatė didžiules arklides, du vandens malūnus su aliejaus spaudykla. Aliejus tuo metu buvo labai paklausi prekė, iš kurios dvaras gaudavo neblogas pajamas. Vėliau Norkaičių dvarą paveldėjo J. F. Funko sūnus G. G. Funkas. Jis turėjo keturias dukras. Jauniausioji ištekėjo už Šernų dvarininko sūnaus Heinricho Fridricho Hano (Heinrich Friedrich Hahn). Jis 1841 m. iš uošvio nusipirko dar ir Lapynų palivarką.

1878 m. Norkaičių dvarą perėmė Prūsijos miškų ūkio valdyba ir įkūrė čia valstybinę girininkiją.

Visas unikalus dvaro kompleksas – su pastatais, apvalios formos gėlynu, nenuniokotu istoriniu kraštovaizdžiu – liko išsaugotas, kuo džiaugiasi G. G. Funko palikuonys, atvykę į Lietuvą.

Dvare ant beveik visų objektų yra iškaltos jų statybos datos. Ant gyvenamojo namo – 1829 m., ant tvoros – vėduoklę primenantis pusapskritimis su apačioje iškaltu mįslingu įrašu: „EGISEPIEL ANNO 1808“. Galimai tai reiškia „Esu išmūryta 1808 metais“. Tvenkinyje su išlikusia visa prūsiška hidrauline sistema ant kranto akmens puikuojasi 1828 m. data.

 

Literatūra:

 

1.      Nikitenka, Denisas. Laike sustingusio Norkaičių dvaro apžavai [interaktyvus]. Vakarų ekspresas, 2022 m. spalio 23 d. Žiūrėta 2023 m. rugsėjo 12 d. Prieiga per internetą: https://ve.lt/gyvenimas/laike-sustingusio-norkaiciu-dvaro-apzavai.

 

2.      Norkaičiai. Mažosios Lietuvos enciklopedija: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Vilnius, 2006,  t. 3, p. 300.