Petras Gomaliauskis

Petras Gomaliauskis (Gomalevskis) gimė  1820 m. gruodžio  9 d.  Paliepkalnyje  (Varnių parapija). Lietuvių rašytojas, katalikų kunigas.

1840–1844 m. mokėsi Varnių kunigų seminarijoje. Vainute (Šilutės r.) kunigavo nuo 1844 m. Čia gyveno ir dirbo iki 1851 m. Vėliau buvo vikaru kitose parapijose – Lauksodėje (Telšių r.), Alūkstoje bei Brunavoje (Latvija). 1868 m. Saločių (Pasvalio r.) klebonas.

Lietuvių originaliosios prozos vienas pradininkų. Literatūrinis palikimas nėra gausus. 1853 m. P. Gomaliauskis išleido pietų žemaičių šnekta parašytą didaktinę apysaką „Aplankymas seniuko“. Joje dviejų kaimo šeimų priešinamais sektinos ir atgrasios buities vaizdais ir iš jų išvedamais moralais skaitytojai mokomi dievobaimingumo, blaivybės, doros, darbštumo, ūkininkavimo kultūros. Aprašoma, kaip valstiečiai įsigyja žemės, samdinių, kaip stiprėja ekonomiškai. Vaizduojami žemaičių laidotuvių ir vestuvių papročiai, užsimenama apie senųjų tikėjimų apraiškas laidotuvių papročiuose. Stilistinei raiškai būdinga gyvos šnekos intonacijos, pamokslinė retorika, charakterizuojančią prasmę įgaunančių buities aprašymų realistiškumas.

1853 m. parašė knygelę „Gegužės Mienu“, tačiau jos neišspausdino.

Mirė 1868 m. rugpjūčio 15 d. Saločiuose (Pasvalio r.).

 

Šaltiniai:

1.      Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003, t. 6, p. 800.

 

2.      Šilutės kraštas: enciklopedinis žodynas. Šilutė: Prūsija, 2000, p. 137.