Petras Kavaliauskas

Švėkšnos ir Kvėdarnos parapijose buvo žinomas aklas elgeta Petras Kavaliauskas. Jis buvo gimęs 1847 m. baudžiauninkų šeimoje. Būdamas 13 metų, susirgo raupais ir apako. Pragyventi reikėjo, tad pynė krepšius, vijo virves, iš kanapių audė pakinktus.

Prasidėjus tautiniam atgimimui, pradėjo nešti draudžiamas knygas. Turėjo pasidaręs knygoms slėptuvę krosnyje, kurios sienos buvo storos. Kita slėptuvė buvo prie kelio po klevu. Knygas nešdavo iš Tilžės. Aišku, aklajam reikėjo vedlio, juo būdavo mažas berniukas. Jiedu eidavo lyg elgetaudami – į krepšį įsidėję duonos riekių. Žmonės noriai pirkdavo draudžiamas lietuviškas knygas ir niekas jų neįskundė valdžiai. Sienos sargybiniai į aklą elgetą nekreipdavo dėmesio.

Kartą jis vis tik įkliuvo. 1884 m. su šieno vežimu jis atvažiavo į Kvėdarną. Kartu buvusi žmona, pamačiusi besiartinantį uriadniką, pasislėpė, o uriadnikas rado šiene paslėptų knygų. Bet P. Kavaliauskas išsigynė nieko nežinąs, jis tik paprašęs pavėžėti. Uriadnikas, įsitikinęs, kad žmogus tikrai aklas, paliko jį ramybėje, o vežimą nusivarė į policiją. Taip P. Kavaliauskas išsisuko iš bėdos, bet neteko arkliuko ir vežimo.

P. Kavaliauskas knygas platino plačioje apylinkėje, pasiekdavo Švėkšną, Plungę, Telšius. Jis mirė 1933 m.

 

ČELIAUSKAS, Petras. Knygnešių pėdsakai Švėkšnoje. Švėkšna, 2003, p. 12.