Šadagys Endrikis

Endrikis Šadagys – Mažosios lietuvos visuomenės veikėjas, literatas.

Jis gimė 1867 m. gruodžio 10 d. Uogelių kaime (dabar Šilutės r.). Jo tėvai buvo ūkininkai. Mokėsi Kintų triklasėje mokykloje, vėliau – savarankiškai. Įvairiai vertęsis, nuo 1901 m. iki mirties dirbo Lankupių (Klaipėdos r.) laiškanešiu. Endrikis Šadagys buvo tvirtas lietuvis ir mylėjo savo kalbą, todėl aktyviai dalyvavo Mažosios Lietuvos visuomeniniame judėjime, bendradarbiavo periodinėje spaudoje: „Tilžės keleivyje“, „Naujoje lietuviškoje ceitungoje“, 1899 m. redagavo „Aušros“ priedą „Namų prietelis“, 1904 m. – „Pagalbą“, iš pradžių buvo jos redaktorius. Vienas pirmųjų ėmė leisti lietuviškus atvirukus su lietuviškais tautiškais ir krikščioniškais įrašais.

Rūpinosi lietuviškų draugijų steigimu. 1895 m. su kitais visuomenės veikėjais buvo sumanęs steigti Vytauto draugiją, tačiau taip jos ir neįsteigė. Nepaisant to, jis aktyviai dalyvavo kitos, tais pačiais metais susikūrusios Klaipėdos apskrities lietuvių konservatorių draugijos veikloje, rėmė Prūsų lietuvininkų susivienijimą. Buvo sumanęs 1900 m. sudarytiLietuvišką evangelikišką brolių draugiją, kurios tikslas – šviesti lietuvius ir platinti krikščionybę. Tačiau neatsiradus šiai draugijai pritariančių, idėja žlugo.

Paliko neišspausdintos knygos rankraštį, kuriame dėstoma, ką lietuvis turi žinoti, kur ir kaip elgtis, kokias pareigas atlikti ir kokių teisių reikalauti. Deja, šis rankraštis dabar yra dingęs.

Endrikis Šadagys veikė evangelikų labdaros draugijoje Sandora. Rašė įvairius pasiskaitymus, publikavo liaudies dainas ir pats eiliavo, bet kūryba mažavertė, tačiau Endrikio Šadagio užrašų knygoje liko daug lietuvių poetų, kaip Jurgio Zauerveino, Viliaus Bruožio, Ksavero Sakalausko-Vanagėlio, kūrinių ir liaudies dainų nuorašų.

Endrikis Šadagys mirė 1911 m. rugpjūčio 11 d. Lankupiuose.

 

Šaltiniai:

  1. Kaip ąžuols drūts prie Nemunėlio. Vilnius: Vaga, 1986, p. 390.
  2. Lietuvių literatūros enciklopedija. Vilnius:Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001, p. 479.
  3. PROBOČIŲ ANŪKAS. Mažosios Lietuvos buvusieji rašytojai ir žymesnieji lietuvių kalbos mylėtojai. Tilžė: Spaudos spaustuvė, 1920, p. 104-106.