Šernius Martynas
Martynas Šernius – Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, spaustuvininkas, vertėjas ir leidėjas.
Gimė Voveriškiuose, netoli Priekulės (Klaipėdos aps.), 1849 m. lapkričio 10 d. Baigęs Rokų pradžios mokyklą ir dar porą metų privačiai pasimokęs pas Dituvos kaimo mokytoją Liudviką Kuršaitį, Martynas Šernius pradėjo dirbti raidžių rinkėjo mokiniu Elniškės kunigo Šrederio spaustuvėje, ten dirbo iki kariuomenės. Karinę tarnybą jis atliko Tilžėje, tarnaudamas lietuviškame dragūnų pulke. Baigęs karinę tarnybą kaizerio kariuomenėje, Martynas Šernius į savo gimtąsias apylinkes negrįžo. Apsigyveno Tilžėje, vedė ir pradėjo dirbti Posto spaustuvėje. Tuo metu Posto spaustuvėje visus gamybos reikalus tvarkė Hendrichas Holcas. Šis žmogus jau turėjo pakankamai lėšų ir savo spaustuvei įsigyti. Hendrichas Holcas, pastebėjęs Martyno Šerniaus neeilinius gabumus, pasiūlė jaunuoliui tapti naujai kuriamos spaustuvės dalininku. Martynas Šernius sutiko. Naujoji Hendricho Holco ir Martyno Šerniaus spaustuvė, įsikūrusi Klaipėdoje, Tomo gatvėje, 1875 m. išleido pirmąją savo knygą.
Tapęs spaustuvės dalininku Martynas Šernius, be komercinės veiklos, stengėsi padėti ir savo tautiečiams. 1877 m. gruodžio 4 d. išleido pavyzdinį „Lietuviškos ceitungos“ numerį. O nuo 1878 m. pradžios šis laikraštis tapo pirmuoju lietuvišku pasaulietinio turinio periodiniu leidiniu Klaipėdoje ir ėjo 62 metus. Iš pradžių „Lietuviška ceitunga“ buvo leidžiama kas savaitę, nuo 1900 m. – du kartus per savaitę, o po I pasaulinio karo tapo dienraščiu. Visą laiką „Lietuviška ceitunga“ buvo spausdinama gotiškais spaudmenimis, todėl Mažojoje Lietuvoje ir įsitvirtino gotiškas raidynas.
Martyno Šerniaus redaguojamas laikraštis „Lietuviška ceitunga“ Klaipėdoje ir visame krašte tapo lietuvių žadintoju. Prie redakcijos telkėsi lietuvių kultūros ir visuomenės veikėjai, Martynas Šernius tapo populiariausiu žmogumi Klaipėdoje.
Mažosios Lietuvos kaimiečiams, ypač surinkimininkams, tie rašiniai atrodė nepadorūs, ir jie pradėjo reikalauti nustoti publikavus Didžiosios Lietuvos veikėjų rašinius. Neapsieita ir be kolonistų vokiečių agitacijos. „Lietuviška ceitunga“ buvo pradėta boikotuoti. Laikraščio tiražas sumažėjo, finansinė padėtis pablogėjo. Kad išsaugotų „Lietuviškos ceitungos“ egzistavimą, Martynas Šernius turėjo nusileisti: laikraščio puslapiuose vis rečiau buvo publikuojami Didžiosios Lietuvos šviesuolių straipsniai, o nuo 1883 m. „Lietuviška ceitunga“ pradėjo pritarti vokietintojų politikai.
Martynas Šernius, matydamas, kad savo laikraščio puslapiuose toliau nebegalės pakankamai žadinti savo tautiečių susipratimo, pradėjo ieškoti naujų kelių. Pažintis su dr. Jonu Basanavičiumi jį vedė į „Aušros“ kūrimą. Prie „Aušros“ laikraščio organizavimo Martynas Šernius nemažai prisidėjo savo santaupomis, o vėliau nuolat rėmė laikraščio leidimą ir net darbuotojus.
1904 m. Martynas Šernius susirgo, pardavė savo namus Klaipėdoje ir išsikėlė pas žmonos gimines į Cintjoniškius (dab. Šilutės dalis). Čia 1908 m. balandžio 14 d. mirė.
Martynas Šernius, gyvendamas Klaipėdoje, ne vien „Lietuvišką ceitungą“ redagavo, daugelį metų jis tvarkė ir Klaipėdoje leidžiamas „Lietuviškas kalendras“. Be įtempto leidėjo darbo, surasdavo laiko ir vertimams iš vokiečių į lietuvių kalbą.
Šaltiniai:
- ALEKNAVIČIUS, Bernardas. „Lietuviškos ceitungos“ redaktorius, Klaipėda, 1999, lapkr. 16 d.
- ALEKNAVIČIUS, Bernardas. Mažosios Lietuvos kalendorius. Klaipėda, 2003, bal. 9, p. 14.