ŠILUTĖS GAISRINĖ

Dabartinė Šilutės gaisrinės vieta kadaise buvo žemiausia ir klampiausia Šilutės miesto vieta. Pavasarį ir rudenį gatvės tapdavo nepravažiuojamos, todėl vežimus per klampynę vilkdavo jaučiais. Šioje vietoje, kad eitų pravažiuoti, buvo pastatytas trijų angų akmeninis tiltas, pro kurį pratekėdavo potvynių vanduo. Supylus pylimus Šyšos krantuose ir privežus įvairių žemių tiltas atsidūrė 2 metrus po žeme.

1897 m. Šilutės apskrityje įsteigta savanorių gaisrininkų komanda. Šilutės dvaro savininkas Hugo Šojus (Hugo Scheu) padovanojo miestui žemės sklypą, kuriame 1911 m. buvo pastatytas gaisrinės pastatas. Pirmame aukšte buvo įrengtas gaisrinės garažas, o antrajame įsikūrė valdyba. Gaisrininkų komandą sudarydavo savanoriai, o komandos viršininkas, brandmeistras, būdavo apskrities statybos inžinierius. Tada ugniagesiai turėjo vieną rankinį siurblį ir keturis arklius.

Gaisrinės pastatas yra architektūros ir istorijos paminklas: pastatas vienaukštis, su mezoninu, statytas iš plytų, tinkuotas, cokolis akmens ir plytų. Stogas gegninės konstrukcijos, mansardinis, dengtas šiferiu ir čerpėmis. Moderno stiliaus pastatas su būdingu Klaipėdos kraštui santūriu dekoru.

 

Literatūra:

1. Jakštas, Petras. Vadovas po Šilutės miestą (rankraštis). Šilutė, 1984.

2. Šilutės kraštas: enciklopedinis žodynas. Šilutė: „Prūsija“. 2000, p. 122–123.