ŠILUTĖS TEISMO RŪMAI IR KALĖJIMAS

1816 m. kraštą suskirsčius į administracinius vienetus, Šilokarčema (Šilutė) tapo Rytų Prūsijos Karaliaučiaus apygardos apskrities centru. Kompleksas pastatytas 1845–1848 m. Kompleksą sudarė: korpusas Nr. 1 – Teismo rūmų trijų aukštų pagrindinis pastatas (statytas 1845 m.), korpusas Nr. 2 – kalėjimo pastatas ( 1847), teismo rūmų fligelis (1909) ir kalėjimo sandėlis su pirtimi bei kiti ūkiniai statiniai. Visų statinių pamatai yra akmeninių plytų mūro, sienos – raudonų (netinkuotų) plytų mūro. Išlikę dalis mūrinių skliautinių tinkuotų perdangų. Komplekso išplanavimas kompaktiškas. Pastatų kompleksas pertvarkytas ir 1954 m. pritaikytas visuomeniniam naudojimui, perduotas Šilutės žemės ūkio mechanizacijos mokyklai (dab. Šilutės turizmo ir paslaugų verslo mokykla). Buvusiuose teismo rūmuose įkurdintos mokymo klasės, o buvusiame kalėjime – bendrabutis. 2004–2005 m. Lietuvos kultūros paveldo centro architektūros ekspertai atlikę ekspertizę nustatė, kad kompleksas dėl savo autentiškumo, amžiaus, ansambliškumo, retumo, savitumo turi architektūrinę ir istorinę vertę, todėl buvo įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

Teismo rūmai. 1845 m. Teismo rūmai buvo pastatyti vakariniame miestelio pakraštyje, už tuometinių Žibų sodybų, prie anksčiau susidariusios gatvės. Seniausias, pagrindinis šiaurės teismo rūmų korpusas yra palei Lietuvininkų gatvę. 1909 m. teismo rūmų pastatai buvo rekonstruoti ir padidinti – pastatytas trečias aukštas ir prijungtas trečias pastatas. Rekonstrukcijos metu stačiu kampu, tarpine jungtine prijungtas vakarų korpusas. Pagrindinis įėjimas yra korpusų jungtyje. Iki šiol ant pastato įėjimo durų kabo lentelė su užrašu AGH – „AMTS GERICHT HEIDEKRUG“ – Šilokarčemos apskrities teismas.

Teismo rūmų fligelis. 1909 m. pastatytas teismo rūmų fligelis, kurį tikriausiai naudojo kaip gyvenamąsias patalpas teisėjams ir kitiems pastato darbuotojams. 1954 m. perdavimo aktuose šis statinys įvardijamas kaip gyvenamasis fligelis. Iki 1988 m. šiame komplekso pastate buvo įrengtos kelios mokymo klasės ir gyveno viena mokyklos darbuotojų šeima. Po rekonstrukcijos įrengta aktų salė ir trys praktinio mokymo laboratorijos.

Kalėjimas. 1847 m. statytas kalėjimas buvo trijų aukštų. Plati laiptinė pastato centre su išilginiu koridoriumi ir abipus jo išdėstytomis kameromis. Toks patalpų išplanavimas išlikęs iki šių dienų. Manoma, kad kalėjimą galėjo projektuoti ir statyti nevietiniai architektai, o atvykę iš didesnių Prūsijos miestų. Stebėtina tai, kad visi pamatai yra iš skaldytų akmenų mūro ir labai stambūs, o jų plotis siekia iki 1 metro. Kalėjimo mūrų sienų storis: I aukšte – 1 metras, II aukšte – 30 cm, III aukšte – 80 cm. Taip buvo pastatyti kalėjimo pastatai, kuriuose tilpo 200 kalinių. Čia buvo kalinami už nusikaltimus iki 3 metų bausmę gavę aplinkinių kaimų gyventojai. 1907 m. pristatyta laiptinė nuo rūsio iki trečiojo aukšto: sukti, dekoruoti laiptai. Šie pastatai kalėjimo funkcijas atliko prijungus Klaipėdos kraštą prie Nepriklausomos Lietuvos ir hitlerinės okupacijos metais. Po 1944 m. juose įsikūrė stalininio režimo kalėjimas, kuriame buvo kalinami politiniai kaliniai. Po Stalino mirties kalėjimas buvo panaikintas. Labiausiai pastato fasadas buvo sugadintas 1954 m. panaikinus kalėjimą ir jį pritaikius tuo metu įkurtos Žemės ūkio mechanizacijos mokyklos mokinių bendrabučio reikmėms. Nuo 1978–1979 m. kalėjimo pastatas buvo nenaudojamas. Tik 1989 m. buvo sudarytas pastato atstatymo techninis projektas ir gautas finansavimas jo rekonstrukcijai. 1993 m. rekonstrukcijos metu pastatytas ketvirtas aukštas. Šilutės kalėjimo statinių komplekso architektūros stilius priklauso istorizmo epochai, tai „plytų“ arba neogotikos stilius.

Tvora su vartais. Kultūrinę vertę turi ir išlikusi kalėjimo statinių komplekso tvora su vartais, vadinama kalėjimo siena. Tai stambi, aukšta, dviejų tarpsnių, arkinė anga, paremta ant plytų mūro atramų. Įvažiavimo arka įrėminta siauru įgilintu plytų grioveliu. Virš atramų karnizai, virš arkos pratęstas tarpaukštinis karnizas. Tvora be dekoro elementų. Ji prijungta prie kalėjimo pastato su arkiniais varteliais, atitveria buvusį pasivaikščiojimų kiemelį nuo bendro kiemo.

Kalėjimo sandėlis, pirtis ir kiti ūkiniai statiniai. 1909 m. prie kalėjimo sienos pastatytas keturių aukštų sandėlis, pirtis ir kiti ūkiniai statiniai, kuriuose buvo laikomas kalinių maistas, drabužiai, patalynė, indai ir kiti buities daiktai. Jau nuo 1983 m. mokyklos reikmėms sandėlis nebuvo naudojamas, nes buvo avarinės būklės. Pastatą nebuvo tikslinga renovuoti, todėl 2007–2008 m., gavus finansavimą ir leidimus, nugriaunamas kalėjimo sandėlis ir jo vietoje, glaudžiai prie kalėjimo sienos, statomi: pirmame aukšte – mokomasis restoranas, antrame aukšte – mokomosios virtuvės, trečiame aukšte – mokomasis viešbutis. Apdailai panaudotos nugriautų pastatų raudonos plytos.

 

Literatūra:

  1. Šilutės kraštas: enciklopedinis žodynas. Šilutė: „Prūsija“. 2000, p. 388.
  2. Mažosios Lietuvos enciklopedija. Vilnius. 2009, p. 419.
  3. Avižinis, Pranas. Kalėjime 60 metų. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla. 2014.