Šimelpenigis Adomas Fridrichas

Adomas Fridrichas Šimelpenigis – poetas, vertėjas.

Adomas Fridrichas Šimelpenigis gimė 1699 m. liepos 25 d. Piktupėnuose (Šilutės r.). Nuo 1718 m. studijavo Karaliaučiaus universitete, jį baigęs buvo paskirtas Žilių precentoriumi, o 1726 m. –  Papelkių (Labguvos aps.) klebonu.
Adomas Šimelpenigis prisidėjo prie lietuviškų raštų rengimo. Kai 1730 m. Prūsijos karaliaus Fridricho Vilhelmo I pavedimu bažnytinė vyresnybė suorganizavo Biblijos vertimą į lietuvių kalbą, tarp vertėjų buvo ir Adomas Šimelpenigis. Išvertė dalį 1735 m. Biblijos, redagavo jos 1755 m. leidimą, parašė Biblijos eiliuotą prakalbą „Dievišką maloningą aplankymą Lietuvos nepakentė nepagyręs“, kurioje aptarė lietuvių religinės raštijos raidą Prūsijoje. Kitas jo žymus darbas buvo giesmynas. Paėmęs pagrindu J. Kvanto 1732 m. ir F. U. Glazerio 1736 m. giesmynus, ir pridėjęs apie 50 paties sukurtų arba verstų giesmių. 1753 m. jis išleido platų giesmyną „Pagerintos giesmių knygos“, kuriame tilpo 542 giesmės. Jo buvo keliolika leidimų. Taip pat pertvarkė 1750 m. giesmyno leidimą, į kurį įdėjo beveik 200 savo giesmių. Apie 1756 m. buvo išvertęs J. Arndto „Šešias knygas apie tikrą krikščionumą“, bet vertimo rankraštis dingo. Eiliavo pasaulietine tematika.

1755 m. jis buvo parengęs savo originalių eilėraščių rinkinį, kuriame buvo dvi lietuviškos epigramos, trys proginiai eilėraščiai, vokiečių poeto Kristijono Gelerto (1715-1769) pasakėčios vertimas „Musės bei uodo smertis“ ir 7 lietuvių liaudies dainos, užrašytos Bitėnų apylinkėje. Deja, šis rinkinys nebuvo išspausdintas, o jis būtų įdomus kaip vienas iš pasaulietinės lietuvių poezijos pradininkų kūrinys.

Spėjama, kad 1760 m. buvo išleidęs proginį eilėraštį „Ant svotbos čestningo pono Jurgio Kristupo Vielkio“.
Adomas Fridrichas Šimelpenigis mirė 1763 m. lapkričio 22 d. Papelkiuose.

Šaltiniai:

• GINEITIS, Leonas. Lietuvių literatūros enciklopedija. Vilnius, 2001, p. 487-488.
• Mažosios Lietuvos kalendorius. Klaipėda, 1999, liep 13, p. 13.