Skirvytėlės gatvinis kaimas foto

Skirvytėlės gatvinis kaimas

Skirvytėlė (vok. Skirwietell) – buvęs gatvinis kaimas Šilutės rajono savivaldybėje, dabartiniame Rusnės miestelyje, Žvejų gatvėje. Tai vienintelis Nemuno deltos regioninio parko kaimas – respublikinės reikšmės architektūros paminklas, kurį sudaro 20 sodybų. Kaimas yra Nemuno deltoje, prie Skirvytės ir Nemuno (Rusnės) upių santakos, 9 km į pietryčius nuo Šilutės, 0,5 km į pietus nuo Rusnės.

Buvusio kaimo ilgis siekia 1,5 km. Kaimą mena Skirvytėlės gatvė Rusnėje (nuo 1953 m. – Žvejų gatvė).

Išlikę tik Pamario kraštui būdingų XIX a. pab. – XX a. pr. pastatų (gyvenamųjų ir ūkinių) Pakalnės ir Vorusnės upių pakrantėje. Namų sienos dažniausiai iš rąstų, apkaltos vertikaliomis lentomis, stogai dengti nendrėmis arba čerpėmis.

Pačiame kaime gyventojai įsikūrė XVI a. pabaigoje. Kaimas galutiniai susiformavo po baudžiavos panaikinimo išdalintose dvarų žemėse. Žvejai apsigyveno Pakalnės ir Vorusnės upių miškingose pakrantėse, atskiruose vienkiemiuose, kurie ilgainiui sudarė grupes, o supylus apsauginį pylimą juos sujungė bendra gatvė. Atstumas tarp atskirų sodybų nevienodas. Pastatų dydis ir jų gausumas priklausė nuo žvejų turtingumo. Naujų pastatų atsiradimas susijęs su 1888 m. potvyniu, Rusnėje sunaikinusiu apie 70 pastatų. Buvęs Skirvytėlės kaimas, nusitęsęs Pakalnės ir Vorusnės slėniu, nežymiai praturtina banguotą vietovaizdį. Be žvejybos ir žemdirbystės vietiniai gyventojai vertėsi nendrių pjovimu ir pardavimu.

Kaimą sudaro 20 sodybų, dauguma kurių yra architektūros paminklai. Atstumas tarp atskirų sodybų nevienodas. Pastatų dydis ir gausa priklausė nuo žvejų turtingumo, daugelyje sklypų yra gyvenamieji namai, daržinė ir tvartas. Pastatai išdėstyti aplink stačiakampės ir trapecijos formos kiemą. Namų išplanavimas ir architektūra išliko be didesnių pakitimų. Kaimas augo kaip Rusnės priemiestis, 1853 m. įkurta Skirvytėlės pradinė mokykla.

1920 m. Skirvytėlės teritorija padalyta tarp Klaipėdos krašto ir Vokietijos. Tarpukariu Lietuvos pusėje likusi didžioji kaimo dalis tapo valsčiaus centru. 1925 m. kaimas turėjo 597 gyventojus. Priklausė Rusnės parapijai. Skirvytėlė 1949 m. prijungta prie Rusnės ir tapo šio miestelio dalimi. Išlikę daug vertingų sodybų, kurios pokariu paskelbtos respublikinės reikšmės architektūros paminklais.

Kaime gyveno Mažosios Lietuvos tautosakos pateikėjas Erčius Jurgenaitis.

 

Literatūra:

 

1.      Skirvytėlės etnografinis kaimas [interaktyvus]. Žiūrėta 2023 m. rugsėjo 13 d. Prieiga per internetą: https://www.pamatyklietuvoje.lt/details/skirvyteles-etnografinis-kaimas/6321.

 

2.      Skirvytėlė. Mažosios Lietuvos enciklopedija: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Vilnius, 2009,  t. 4, p. 272.