Stemplių dvaras

Dvaras yra apie 2 km į šiaurę nuo Stemplių, Švėkšnos seniūnijoje, Šilutės rajone. Sodybos fragmentai yra prie Švėkšnos–Kvėdarnos kelio, apie 10 km nuo Švėkšnos, prie Ašvos upelio.

Namas medinis, ant aukštų akmenų mūro pamatų, ne kartą remontuotas. 1820 m. keturiems Jurgio Pliaterio sūnums pasidalijus Švėkšnos dvaro valdą. Grafas Kazimieras Pliateris Stemplių kaimo pakraštyje įkūrė dvarą ir jį valdė iki mirties 1872 m.

Stemplių dvaras toje vietoje minimas 1695 m. Jis nuo 1766 m. priklausė Pliateriams. Dvaras susijęs su poeto ir tautosakininko Simono Stanevičiaus (1799–1848) atminimu. Memorialinė lenta, prikalta prie namo, apie tai primena. 1820 m. mirus Švėkšnos žemių valdytojui grafui Jurgiui Pliateriui, Stemplės atiteko jo sūnui Kazimierui (1805–1872). Šio brolis Jurgis Pliateris (1810–1836) – vienas ryškiausių šviesuolių Pliaterių giminėje, lietuvių kalbos ir raštijos tyrėjas, lietuviškosios bibliografijos pradininkas. Jis gyveno Raseiniuose, nes buvo išrinktas Raseinių pavieto bajorų maršalka. Sekretoriumi jam tarnavo pasakėčių kūrėjas, istorikas Simonas Stanevičius. Stemplių dvare jis 12 gyveno metų, prižiūrėjo savo globėjo J. Pliaterio paliktą biblioteką. J. Pliateris savo lėšomis Rygoje išleido S. Stanevičiaus parengtas lietuviškų dainų melodijas. Kai J. Pliateris staiga, dar labai jaunas mirė, jo brolis Kazimieras 1836 m. ėmėsi globoti pasiligojusį poetą ir globojo savo dvare Stamplėse iki pat poeto mirties. Palaidojo jį Švėkšnoje. Deja, tiksli S. Stanevičiaus kapo vieta nėra žinoma. Švėkšnos kapinėse jam pastatytas simbolinis paminklas.

K. Pliateris palikuonių neturėjo, todėl Stemplių dvaras toliau liko Pliaterių giminės nuosavybe, kol jį 1910 m. įsigijo Jadvyga Čackienė. Nepriklausomoje Lietuvoje vykdant žemės reformą, dalis dvaro buvo išparceliuota. Iki reformos dvare buvo 32 pastatai: gyvenamasis namas, du kumetynai, arklidės, raguočių tvartas, vyno rūsys, daržovių rūsys, ledainė, spirito varykla, kiaulininkas, paukštininkas, kelios daržinės ir kt.

Senų liepų alėja mena dvaro laikus. Išlikę 3 dvaro pastatai: vienaukštis medinis gyvenamasis dvaro pastatas ant lauko akmenų mūro pamato su mansarda, medinis svirnas ir plūkto molio tvartas su dvišlaičiu stogu. Dvaras perdažytas oranžine spalva, didelis gyvenamasis namas, apsuptas medžių, ir išlikęs apnykęs klojimas. Gyvenamasis namas ir svirnas yra XIX a. pirmosios pusės istorijos paminklai ir saugomi valstybės.

1932 m. dvarą nupirko Juozas Alminauskis, padedamas giminaičio, Vasario 16-osios Akto signataro Kazimiero Šaulio.

1940 m. dalis žemės buvo sovietų valdžios nacionalizuota, o 1948 m. J. Alminauskis su šeima ištremtas į Sibirą. Pagrindiniame dvaro pastate 1949 –1961 m. veikė Stemplių septynmetė (vėliau – aštuonmetė) mokykla.

Stemplių dvaras po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo grąžintas jo savininkams Alminauskiams. Dabar dvaro sodyboje gyvenantys Aldona ir Stasys Alminauskiai rūpinasi jo tvarkymu ir šiame dvare gyvenusių iškilių žmonių atminimo išsaugojimu.

 

 

Literatūra:

 

1.      Švėkšna: žmonės, kraštas įvykiai: enciklopedinis žinynas / parengė Petras Čeliauskas. – [Kaunas]: Naujasis lankas; Švėkšna (Šilutės r.) : švėkšniškių draugija „Tėviškė“, 2012, psl. 382–383.

2.      Šilutės kraštas: enciklopedinis žodynas. Šilutė: Prūsija, 2000, p. 362.