Švėkšnos Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčia

Švėkšnos miestelio architektūrinė dominantė – neogotikinė Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia. Ji baigta statyti 1905 m.

Statybą fundavo Švėkšnos ir Vilkėno grafai Plateriai, gausiai statyboms aukojo Švėkšnos ir gretimų parapijų gyventojai. Grafų skirtų lėšų nepakako vienai didžiausių Lietuvoje bažnyčių pastatyti. Tuometinis klebonas Julius Maciejauskas (1868–1947) nemažai lėšų surinko iš Amerikos lietuvių. Vėliau pats išvyko gyventi į JAV. 1993 m. jo palaikai perlaidoti bažnyčios kriptoje po centriniu altoriumi.

Bažnyčia pastatyta pagal švedų kilmės architekto Eduardo Karlo Strandmano projektą. Bažnyčia sudaryta iš trijų išilginių navų, kurias kerta skersinė nava. Bokštų aukštis – 65 m. Kairiajame 1912 m. sumontuotas laikrodis su keturiais ciferblatais. Bažnyčios stogas buvo dengtas čerpėmis, 1925 m. rudenį perdengtas cinkuota skarda.

Interjerą puošia 8 altoriai. Puošniausias yra didysis, 16 m aukščio, atitinkantis bažnyčios stilių, pagamintas Purgerio gamykloje, Tirolyje. Jį ir to paties stiliaus puošnią sakyklą dovanojo Vilkėnų grafas Aleksandras Plateris. Du panašaus stiliaus altorius padarė dekoratorius Rovė. Kitus ir kai kurias skulptūras – skulptorius Vincentas Jakševičius, specialiai tiems darbams pakviestas į Švėkšną. Klausyklos yra kauniečio meistro Linkevičiaus darbo. Vitražus sukūrė dailininkas Vladislovas Pšibitnevskis. Bažnyčioje yra seni vargonai (1907), Kryžiaus kelio stotys (1909), 10 altorių, 4 klausyklos, sakykla. Išlikusios dvi XIX a. pirmos pusės dalmatikos, XVIII a. pabaigos arnotas su Slucko juosta, 1796 ir 1893 m. arnotai, siuvinėti šilko ir metalo siūlais, trys žalvariniai varpai pagaminti 1732, 1733 m. ir 1790 m., XVIII a. sidabrinė paauksuota taurė ir kt.

Kripta yra po Didžiuoju altoriumi. Joje palaidoti kunigai Julius Maciejauskas ir Stanislovas Mažeika, grafai Adomas ir Aleksandras Plateriai (ant bažnyčios išorinės sienos prikabintos lentelės su jų pavardėmis).

Šventorių supa gotiško stiliaus ažūrinis aukštas mūras su bokšteliais, kuriuose įrengtos Kryžiaus kelio stotys, vartai, varteliai (1885). Šventoriuje yra Pietos (autorius Kęstutis Paulauskas, 2004 m.), Jėzaus Širdies ir Marijos statulos, kunigo Petro Jaso kapas.

Unikalus dviejų arkų tiltas (viadukas), pastatytas apie 1885 m., jungia bažnyčią su keliu į dvarą. Tai yra unikalus statinys Lietuvoje.

 

Literatūra:

1.      Švėkšnos švento apaštalo Jokūbo bažnyčia: 500 metų sukaktį pažymėti (sud. Petras Čeliauskas). Kaunas: Naujasis lankas, 2010, 48 p.: iliustr.

 

2.     Semaška, Algimantas. Pasižvalgymai po Lietuvą. Vilnius, 2004, p. 525.