Vanagaitis Jonas

Jonas Vanagaitis – Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, žurnalistas, eilėraščio „Kur girė žaliuoja, ten mano namai“ autorius.

Jis gimė 1869 m. rugsėjo 23 d. Padupiuose, Ragainės apskrityje.
1904-1905 m., revoliucinio sąjūdžio metu Lietuvoje, Jonas Vanagaitis padėjo gabenti per sieną lietuviškus atsišaukimus ir ginklus.

1905 m. Jonas Vanagaitis, kaip vienintelis lietuvininkų delegatas, dalyvavo Didžiajame Vilniaus seime.
1912-1913 m. turėjo išeivių biurą, padėdavo jiems išvykti iš Lietuvos, patekti į Lietuvą be paso.

Jonas Vanagaitis veikė daugelyje Mažosios Lietuvos draugijų: „Ąžuole“, „Aušroje“, „Žiede“, „Spindulyje“, tačiau jo žymesnė įtaka buvo nuo 1903 m. „Birutės“ draugijoje ir ypač 1909-1913 m., kai jis redagavo „Birutę“. Jonas Vanagaitis, perėmęs vadovavimą „Birutės“ draugijai, pasirūpino, kad draugijos biblioteka ir senienų muziejus būtų perduotas lietuvių mokslo draugijai Vilniuje. 1918 m. lapkričio 6 d. įėjo į Prūsų Lietuvių tautinę tarybą, kuri tuojau pareikalavo Mažajai Lietuvai apsisprendimo teisės. Šios tarybos vardu keliais atvejais dėl Lietuvos padėties yra įteikęs Antantei rezoliucijų. 1922 m. gruodžio 18 d. įėjo į Mažosios Lietuvos Gelbėjimo komitetą ir buvo jo sekretoriumi. Veikdamas Gelbėjimo komitete, ruošė dirvą Klaipėdos sukilimui. Atgavus Klaipėdos kraštą, Jonas Vanagaitis veikė Šaulių sąjungoje ir kitose organizacijose.

Laikraštininko darbą pradėjo 1904 m., padėdamas Vincui Kapsukui leisti laikraštį „Draugas“ bei būdamas oficialiuoju šio laikraščio redaktoriumi Bitėnuose. 1910 m. gruodį jis leido laikraštį „Allgemeine Litauische Rundschau“, 1913-1914 m. redagavo „Sūkurį“.

Jonas Vanagaitis mirė 1946 m. rugsėjo 9 d. Kaselio–Matenburgo perkeltųjų asmenų stovykloje (Vokietijoje).

Šaltiniai:

• KALTENIS, Vytautas. „Mes – lietuviai, čionai, Prūsų Lietuvoje, gyvenantys…“.Diena, 1994, rugs. 23.
• Lietuvių enciklopedija. Bostonas, 1965, t. 33, p. 85.