Ventės rago švyturys

Pusiasalyje prie Kuršių marių, netoli Nemuno žiočių, Ventės gyvenvietės pietuose stūkso laivų vienuolikos metrų aukščio kelrodis ir orientyras – Ventės rago švyturys. Ne viename senųjų laikų žemėlapyje Ventė buvo žymima kaip itin pavojinga vieta, nes palei Ventės ragą yra nusitęsusi pavojinga akmenuota sekluma. Tad jau nuo 1837-ųjų metų čia stovi vienas seniausių Lietuvos švyturių, kuris kelią į krantą jūreiviams rodo jau kone 200 metų. Pirmasis Ventės švyturys buvo medinis ir naktinį šviesdavo jo alyva kūrenamos lempos šviesa. Jis buvo keletą kartų perstatytas.

Dabartinis, 30 metrų nuo Kuršių marių nutolęs, raudonų plytų mūro kelrodis pastatytas 1852-aisiais metais, o jo signalas vandenų keliautojams yra matomas net iš 3,5 kilometrų atstumo. Siekiant apsaugoti iš trijų pusių vandens skalaujamą švyturį, Ventės rago smaigalys  apie 1860 m. buvo išgrįstas akmenimis.

Šis orientyras turi itin didelę istorinę, architektūrinę ir techninę vertę, taigi yra įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Ventės rago švyturys – vienas iš nedaugelio Lietuvos kelrodžių, į kurį lankytojai senais geležiniais laiptais, papuoštais originaliai išdabintais špižiniais ornamentais, gali laisvai įlipti ir pasigėrėti čia atsiveriančiu kraštovaizdžiu. Signalinė lempa su šarminiais akumuliatoriais vakare automatiškai užsidega, ryte prašvitus – užgęsta.

Ventės rago švyturys priklauso Ventės rago ornitologijos stočiai. Jis yra valstybės saugomas technikos paminklas.

 

Literatūra:

1.      Ventės rago švyturys. Mažosios Lietuvos enciklopedija / Mažosios Lietuvos fondas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009, t. 4, p. 694.

 

2. Ventės rago švyturys. Šilutės kraštas: enciklopedinis žodynas. Šilutė: Prūsija, 2000, psl. 457.