Verdainės vila

Gausėjant gyventojų ir didėjant eismui Klaipėdos-Tilžės vieškeliu, 1511 m. įkurta Šilokarčemos (nuo 1923 m. – Šilutė) smuklė jau nebegalėjo patenkinti visų savo lankytojų ir keleivių poreikių. Dėl šios priežasties 1566 m. sausio 10 d. vokiečiui Jakobui Hinkmanui (Jacob Hinckmann) suteikiamas trečdalis ūbo žemės sklypas ir privilegija įkurti Verdainėje karčemą (dab. Žemaičių Naumiesčio g. 2).

1663 m. smuklę paveldėjo škotas Ričardas Kantas (Richard Kant), klasikinės vokiečių filosofijos pradininko Imanuelio Kanto (Immanuel Kant) prosenelis. Ilgainiui smuklės vietoje įsikūrė restoranas „Villa Werden“. Prieš Antrąjį pasaulinį karą restoranui buvo pastatydintas gražus mūrinis namas. Kieme buvo pasodinta įvairių medžių ir krūmų. Vasaros metu kieme stovėdavo staliukai ir kėdės. Gyventojai čia ateidavo išgerti kavos ar alaus. Prie restorano buvo įrengta erdvi salė su scena. Salėje vykdavo mėgėjų vaidinimai, chorų koncertai, šokių vakarai, minėjimai, vestuvių puotos, įvairūs susirinkimai ir pobūviai. Verdainės restoranas buvo įsitaisęs pirmąjį radijo aparatą Klaipėdos krašte. Jo lankytojai jau nuo 1924 m. galėdavo pasiklausyti Karaliaučiaus, Berlyno, Londono ir kitų radijo stočių muzikos ir pranešimų. Paskutinis restorano savininkas buvo suvokietėjęs lietuvis Edvinas Rudaitis (Edwin Rudat).

Kai kurie šaltiniai teigia, kad 1923 m. sausio 19 d. šiame pastate įvyko Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto (pirm. Martynas Jankus) skyrių atstovų suvažiavimas, pasivadinęs Šilutės seimu. Susirinkusi Mažosios Lietuvos lietuvininkų aukščiausioji valdžia (apie 120 delegatų) paskelbė Deklaraciją, kad Klaipėdos kraštas autonominėmis teisėmis prisijungia prie Lietuvos valstybės. Tačiau yra autorių, manančių, kad 1923 m. sausio 9 d. šiame pastate buvo pasirašytas manifestas, skelbęs, kad Gelbėjimo komitetas valdžią ima į savo rankas, o Seimo deklaracija pasirašyta „Conrad“ viešbutyje (dab. Lietuvininkų g. 62).

Po karo, 1946 m., pastate įsikūrė Pagėgių-Šilutės kelių eksploatacijos ruožas, kurio įpėdinė yra Šilutės autokelių eksploatavimo linijinė valdyba. Buvusioje restorano patalpoje kelininkai įrengė kontorą ir darbuotojų butus. Salę pavertė į garažą ir mechanines dirbtuves. Kieme buvo pastatytas medinis degalų ir tepalų sandėlis. 1965 m., pastačius erdvų garažą ir mechanines dirbtuves, buvęs garažas vėl pertvarkytas į salę. Joje 1979 m. atliktas kapitalinis remontas. Padidinta ir sutvarkyta kiemo teritorija. Vėl pasodinta medžių ir dekoratyvinių krūmų, įrengti gėlynai ir fontanas. Šiuo metu pastate įsikūrusi uždaroji akcinė bendrovė „Šilutės automobilių keliai“.

 

Budginas, Kazys. Kur pasirašyta Šilutės deklaracija. Klaipėda. 2001, sausio 19.

 

Jakštas, Petras. Vadovas po Šilutės miestą. Rankraštis. Šilutė, 1984, p. 75–78.

 

Prieškario Šilutėje – dešimtys užeigų, restoranų, cukrainių, kavinių ir aukščiausio lygio viešbučių / informavo Vincentas Sakas. Šilutės naujienos. 2016, gruod. 6, nr. 91, p. 6.