Zybertas Vilhelmas Frydrichas
Frydrichas Vilhelmas Zybertas (1833-1900), kilęs iš Heilsbergo, darbą Šilokarčemoje pradėjo labai sumaniai ir energingai. Nuo 1865 m. persikėlęs į Klaipėdą, nė trumpam neišleido iš akių savo įmonės filialo Šilokarčemoje. Jis dažnai čia atvykdavo ir apsistodavo ilgesniam laikui. 1867 m. liepos 1 d. spaustuvė buvo įkurdinta jos savininko uošvio J. G. Valterio namuose, vėliau – atskirame, specialiai įrengtame pastate. Po jos įkūrėjo mirties spaustuvė priklausė našlei Helenai ir vyriausiajam sūnui Viliui, nuo 1906 m. – kitam sūnui Valteriui. Pastarasis 1922 m. rugpjūčio mėnesį ją pardavė A. Bruoželiui ir M. Jankui, kurie įmonę pavadino „F. V. Zyberto įpėdinio“ vardu. Tačiau kompanionai neišsilaikė. Gresiant bankrotui, jie „F. V. Zyberto įpėdinį“ 1923 m. pardavė Kurtui Zybertui iš Klaipėdos – spaustuvės įkūrėjo trečiajam sūnui. Šis, atrodo, 1924 m. įmonę vėl perleido kitiems: akcinės bendrovės „Memelländische Rundschau“ savininkams
F. V. Zybertas Šilokarčemoje išspausdino 9 lietuviškas knygas ir smulkiuosius spaudinius. Bene pirmas iš jų yra 1863 m. pasirodžiusios „Sapnų knygos“. Jų egzempliorius neišliko, apie leidinį žinoma iš skelbimo „Lietuvininkų pasle“. 1865 m. išėjo H. Zenftlėbeno visuomeninių- politinių straipsnių rinkinys „Trys perskyrimai iš Lietuvininkų paslo“. Kitas F. V. Zyberto politinis spaudinys pasirodė 1867 m. Tai buvo atsišaukimas, kuriame supažindinama su 1867 m. vasario 12 d. įvyksiančių rinkimų į Prūsijos seimą naująja tvarka ir raginama balsuoti už generolą fon Moltkę iš Berlyno.
1880 m. F. V. Zybertas savo lėšomis išspausdino Šilokarčemos apskrities mokyklų inspektoriaus Ch. G. E. Polio sudarytą skaitinių knygelę „Švento rašto nusidavimai jaunausiemsiems šuilokams“, kuri vėliau buvo patvirtinta kaip vadovėlis Mažosios Lietuvos mokyklų žemesnėms klasėms. 1885 m. šie skaitiniai F. V. Zyberto spaustuvėje išėjo antrą kartą.
F. V. Zybertas religinės literatūros spausdino nedaug. Apie 1886 m. jo spaustuvėje pasirodė 12 puslapių giesmynėlis „Dvylika dvasišku nauju laupsinimo giesmju“, parengtas menkai lietuvių kalbą mokėjusio žmogaus. Apie 1869 m. išėjo dar vienas jo leidimas. Giesmynėlis visada buvo įrišamas „Pagerintų giesmių knygų“, oficialiai konsistorijos pripažinto leidinio, prieduose.
1866 m. F. V. Zyberto spaustuvėje buvo išspausdinta 52 puslapių M. Geislerio knyga „Priešatguldymas „Fišerio“ išduoto rašto: „Atrodijimas babtistišku liuteriškos bažnyčios užgavimu“. Knygą savo lėšomis išleido Baublių (Šilutės r.) gyventojas Nelaimiškis. Sprendžiant pagal antraštę, „Priešatguldymas“ susijęs su protestantų bažnyčios vidaus gyvenimo problemomis.
Vokiečių liberaliosios buržuazijos interesus atstovavo laikraštis „Lietuvininkų paslas savo brolems burams, naujienu pranešas“. F. V. Zybertas pasirašinėjo laikraščio redaktoriumi ir leidėju. Pasibaigus 1864 m., „Lietuvininkų paslas“ buvo uždarytas.
Ilgiausiai pas F. V. Zybertą buvo spausdinamas 1862 m. balandžio 1 d. pasirodęs „Heydekruger Kreisblatt“ („Šilokarčemos apskrities laikraštis“). Šis laikraštis ėjo kartą per savaitę iki 1920 m. „Heydekruger Kreisblatt“ nustojo eiti dėl politinių įvykių, susijusių su Klaipėdos krašto atskyrimu nuo Vokietijos.
Šaltiniai:
1. KAUNAS, Domas. Šilutės knyga ir bibliotekos (iki 1939 m.). Iš Knygotyra. Vilnius, 1985, t. 12 (19), 1 sąs., p. 5-19
2. KAUNAS, Domas. Šilutės knyga ir jos veikėjai. Iš KAUNAS, D. Iš lietuvių knygos istorijos: Klaipėdos krašto lietuvių knyga iki 1919 metų. Vilnius, 1986, p. 108-119.