Simaitis Eduardas

Eduardas Simaitis (1897 01 16 Juknaičiuose, Šilutės r. – 1942 11 24 Zachsenhauzeno koncentracijos stovykloje, Vokietija) – Mažosios Lietuvos lietuvių visuomenės veikėjas, mokytojas.  1911 m. Eduardas sėkmingai baigė Juknaičių pradinę mokyklą ir įstojo į Klaipėdos mokytojų seminarijos preparandumą (rengiamąsias klases), o 1914 m. perėjo į seminariją. Deja, jam besimokant prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas ir Eduardas Simaitis buvo mobilizuotas į vokiečių kariuomenę. Dalyvavo kariniuose veiksmuose Vakarų fronte. Buvo du kartus sužeistas. Besigydydamas Berlyno ligoninėje, lavinosi savarankiškai, o 1916-1917 m. lankė Osterodės ir Valdau mokytojų seminarijas. 1917 m. įgijęs pradinės mokyklos mokytojo diplomą, pradėjo dirbti Pašyšių pradinės mokyklos mokytoju. Visus dalykus mokiniams dėstė lietuviškai. Pašyšiuose įsteigė lietuvių jaunimo draugiją, suorganizavo chorą, rengdavo lietuviškus vaidinimus, skaitydavo paskaitas.

1923 m. Eduardas Simaitis paskirtas dirbti į Paupulius (Klaipėdos aps.). Ir čia įkūrė lietuvišką mokyklą. Nuo 1926 m. Eduardas Simaitis – Klaipėdos miesto lietuvių pradinės mokyklos vedėjas. Jo vadovaujama mokykla sparčiai plėtėsi. Mokinių skaičiui išaugus iki 800, mokykla buvo pavadinta Kristijono Donelaičio vardu, o mokyklos rektoriumi tapo Eduardas Simaitis. 1932 m. beveik pusmetį Eduardas Simaitis buvo Klaipėdos krašto Direktorijos pirmininku. 1934-1935 m. dirbo Direktorijos mokyklų referentu, Klaipėdos miesto mokyklų patarėju, buvo švietimo tarybos narys, o nuo 1936 m. vėl rektoriavo Kristijono Donelaičio pradinėje mokykloje.

Eduardo Simaičio rūpesčiu buvo įsteigta Klaipėdos krašto lietuvių mokytojų draugija. Jis buvo visų Klaipėdos krašto lietuvių tautinių organizacijų narys, buvo „Aukuro“ draugijos, Veikimo centro, Veikėjų draugijos ir kitų lietuviškų organizacijų valdybų narys. Eduardas Simaitis įvairiomis progomis ir įvairiomis temomis mielai skaitydavo paskaitas, visą savo gyvenimą kovojo dėl lietuvių kalbos teisių ir mokyklų šiame krašte.

Kai 1939 m. Klaipėdos kraštą vėl užgrobė vokiečiai, hitlerininkai jį suėmė, išvežė į Tilžę ir laikė Ragainės pilies kalėjime.

1942 m. Eduardas Simaitis žuvo Zachsenhauzeno koncentracijos stovykloje.

 

 

Šaltiniai:

1. ALEKNAVIČIUS, Bernardas. Mažosios Lietuvos kalendorius. Klaipėda, 2002, saus. 16, p. 9.

2. JAKŠTAS, Petras. Žuvo už įsitikinimus. Komunistinis darbas, 1987, saus. 20.

3. Šilutės kraštas: enciklopedinis žodynas. Šilutė: Prūsija, 2000, p. 355.