Žemaičių Naumiesčio vandens malūnas
Žemaičių Naumiesčio vandens malūnas XIX a. pab. – XX a. pr. pastatytas ant Šelmens upelio. Maždaug 1909 m. dvarininkė E. Speranskienė pardavė malūną valstiečiui J. Paičiui.
1941 m. sovietinė valdžia malūną nacionalizavo kaip fabriką. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui J. Paičiaus šeima buvo ištremta į Sibirą. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, pastatai grąžinti buvusiam savininkui. Vandens malūno sklypo savininkai nuo 1997 m. yra E. ir L. Majų šeima.
Malimo procesas senaisiais įrenginiais vyko iki 1954 m., vėliau vykdyti užtvankos ir malūno rekonstrukcijos darbai. Senieji malimo įrenginiai pakeisti naujais, varomais elektra. 1995 m., susirgus tuometiniam savininkui A. Aukštkalviui, malimas buvo nutrauktas. Dalį įrangos pardavė savininkas, dalį ištampė vagys.
Nykti malūnas su gyvenamąja dalimi pradėjo atgavus nepriklausomybę. Jis prarado savo paskirtį. 2017 m. nustatyta avarinė būklė. Atsirado grėsmė žmonių saugumui, todėl, atlikus tyrimus bei matavimus, leista išrinkti malūno liekanas.
Malūnas į LR Kultūros vertybių registrą buvo įtrauktas 2005 m. balandžio 29 d.
Literatūra:
1. BALKŪNAS, Vidmantas. Nykstantis paveldas: legaliai nugriautas šimtametis vandens malūnas [interaktyvus]. 15min.lt, 2018 m., vasario 11 d. Žiūrėta 2025 m. rugpjūčio 28 d. Prieiga per internetą: https://www.15min.lt/gyvenimas/naujiena/keliones/nykstantis-paveldas-legaliai-nugriautas-simtametis-vandens-malunas-1630-924258?utm_medium=copied.
2. Šilutės kraštas: enciklopedinis žodynas. Šilutė: Prūsija, 2000, p. 482.



