Hofmanas Mikelis

Mikelis Hofmanas – Mažosios Lietuvos poetas, visuomenės ir kultūros veikėjas.

Mikelis Hofmanas gimė 1889 m. gegužės 3 d. Musaičiuose (Šilutės aps.), ūkininkų šeimoje. 1896–1903 m. lankė gretimo Metirkviečių kaimo pradinę mokyklą. Baigęs mokyklą liko dirbti tėvų ūkyje. Mikelis Hofmanas buvo auklėjamas lietuviškoje šeimoje, nuolat skaitė lietuviškus laikraščius, istorinę ir filosofinę literatūrą, rinko grožinius, mokslinius, pažintinius veikalus, sukaupė nemažą biblioteką. Labai anksti pats pamėgino imtis plunksnos. Savo kūrinėlius spausdinti pradėjo 1911 m. „Naujojoje lietuviškoje ceitungoje“ ir „Tilžės keleivyje“.

Prieš I pasaulinį karą Mikelis Hofmanas pasižymėjo kaip lietuvių nacionalinės savigarbos puoselėtojas ir propaguotojas, būrė jaunimą, žadino jo tautinę savimonę, skatino nepamiršti lietuvių kalbos, papročių. Jis aktyviai dalyvavo lietuviškos tautinės organizacijos „Birutė“ veikloje, įsijungė į Vyžiuose įsteigtos „Vainiko“ draugijos veiklą, tapo draugijos rėmėju, valdybos nariu. 1912 m. spalio 6 d. dalyvavo jaunimo draugijos „Santara“ steigiamajame suvažiavime Tilžėje. Po karo, 1920–1921 m., poetas suorganizavo Šilutės apskrities Prūsų lietuvių susivienijimą ir tapo jo sekretoriumi. 1920 m. pradžioje įsteigė Verdainės (dab. Šilutės mst. dalis) jaunimo draugijos chorą „Jovaras“. Mikelis Hofmanas dalyvavo kovoje dėl Klaipėdos krašto prisijungimo prie Lietuvos, už tai 1919 m. energingai agitavo spaudoje. Palaikė ryšius su tuometiniais lietuvių visuomenės veikėjais Viliumi Gaigalaičiu, Kristupu Lekšu, Jonu Vanagaičiu, taip pat Didžiosios Lietuvos tautinės ir kultūrinės veiklos puoselėtojais.

Mikelis Hofmanas turėjo nemažai skaitytojų ir darė neabejotiną poveikį literatūrinei aplinkai. Poeto eilėraščius spausdino laikraščiai, į savo meninę programą traukė jaunimo draugijos. Kai kurie eilėraščiai buvo labai populiarūs ir tapo liaudies dainomis. Visus savo kūrinius pasirašinėjo slapyvardžiais Ateivis, Musaičių Mikelis, Kirtukas, Karklas. Per savo trumpą amžių – 32 metus – jis išleido tris eilėraščių knygeles: „Jaunimo aidos“ (1913, antrasis leidimas šiek tiek pakeistu pavadinimu „Jaunimo aidai“ išleistas 1920), „Tėvynės garsai“ (1919), „Tarp audrų“ (1920). Didžiausią Mikelio Hofmano kūrybos dalį sudaro tėvynei, jos grožiui skirti eilėraščiai. Jis vienas iš nedaugelio Mažojoje Lietuvoje rašė gamtos ir meilės motyvais. Taip pat poetas beveik vienintelis tuo laikotarpiu rašė eilėraščius vaikams. Meniška ir pilietiškai aktuali Mikelio Hofmano kūryba padarė didelę įtaką XX amžiaus pradžios Mažosios Lietuvos kultūriniam ir visuomeniniam politiniam gyvenimui.

Mikelis Hofmanas mirė 1921 m. birželio 26 d., susirgęs plaučių uždegimu. Palaidotas gimtųjų Musaičių (dabar Metirkviečių) kaimo kapinėse.

Šaltiniai:

• DAUSKARTIENĖ, Birutė. Vadinamės Mikelio Hofmano vardu. Šilokarčemos laikraštis, 2004, birž. 25, p. 9.
• DAUSKARTIENĖ, Birutė. Visas M. Hofmano gyvenimas – Lietuvai. Pamarys, 1999, birž. 24.
• KAUNAS, Domas. Kaimo poetas. Iš KAUNAS, D. Donelaičio žemės knygiai. Vilnius, 1993, p. 64–71.
• KAUNAS, Domas. Mažosios Lietuvos knyga : lietuviškos knygos raida 1547– Vilnius, 1996. 764 p., [4] iliustr. lap.
• KAUNAS, Domas. Poeto reabilitacija. Komunistinis darbas, 1980, lapkr. 18, p. 3–4.
• Mažosios Lietuvos enciklopedija. Vilnius, 2000, t. 1, p. 83.
• ŠLAMAITĖ, S. Mažosios Lietuvos poetas. Komunistinis darbas, 1979, geg. 12.