2016 m. įžymių datų, susijusių su Šilutės krašto knygininkais ir senąja spauda, kalendorius
Sausis
Sausio 21 – 195 metai, kai Akmingėje (Šilutės r.) gimė (1821 01 21) būsimasis kunigas ir lietuvių kultūros veikėjas Kristupas Sturys. Mokėsi Rusnės (Šilutės r.) parapinėje mokykloje. 1850 m. pradėjo eiti Saugų (Šilutės r.) parapijos vikaro pareigas. Vienas iš pirmųjų ir žymiausių kunigo darbų buvo lietuviškos Biblijos redagavimas. Mirė 1891 m. gegužės 20 d. Kaukėnuose (da. Kaliningrado sritis).
Sausio 30 d. – 100 metų, kai Žalgiriuose (Rusnės vls., Šilokarčemos aps.) gimė mokytojas, kultūros tyrinėtojas (1916 01 30) Zigfrydas Ludžuvaitis (Siegfried Ludszuweit). Po karo įsikūrė Vokietijoje, aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, ne kartą viešėjo Šilutėje, rūpinosi rašytojo H. Zudermano paminklo atstatymu. Mirė 1998 m.
Vasaris
Vasario 25 d. – 85 metai, kai Pašvenčio kaime (Jurbarko valsčius) gimė (1931 02 25) profesorius, habilituotas daktaras, kalbininkas, vertėjas Arnoldas Piročkinas. 1949 metais jis baigė Šilutės gimnaziją, 1950–1955 metais Vilniaus universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą.
Kovas
Kovo 11 d. – 130 metų, kai Bernsteinbruche (dab. Klaipėdos dalis) gimė (1786 03 11) Klaipėdos krašto lietuvių tautosakos rinkėjas, Mažosios Lietuvos lituanistinio sąjūdžio dalyvis Ernstas Vilhelmas Berbomas (Wilhelm Ernst Beerbohm). 1821 m. įsikūrė iš uošvės pirktame Muižės (Šilutės aps.) dvare (vok. Feilenhof), kurį imta vadinti Mažąja Italija, nes Berbomas sutvarkė sodybą, užveisė labai gražų parką ir sodą. Klaipėdos tarybai pasiūlius, 1835–40 m. buvo išrinktas miesto burmistru. 1840 m. atsisakė tarnybos ir vėl grįžo į Muižę. 1841–43 m. buvo Kuršių marių ir visų jų intakų žvejybos inspektoriumi. Pats sugalvojo ir įvedė žvejų kaimų skiriamuosius ženklus – burlaivių stiebuose kabinamas spalvotas vėliavėles – vėtrunges. Mirė 1865 m. Peilėje (Šilutės r.).
Kovo 27 d. – 85 metai, kai Vilkiautinyje (Merkinės valsčius, Alytaus apskritis) gimė (1931 03 27) prozininkas, muziejininkas, pedagogas Vytautas Mizeras. 1949–1958 m. – Kivylių ir Bikavėnų (Šilutės r.) pradinių mokyklų vedėjas. 1958–1962 m. – Jonaičių(Šilutės r.) aštuonmetės mokyklos direktorius. 1991–2002 m. – Elektrėnų meno muziejaus kūrėjas ir direktorius. Apie 20 metų dainavo chore, režisavo scenos kūrinius Šilutės, Kretingos ir Trakų rajonų kultūros namų scenose, pats rašė scenarijus. Parašė 12 grožinės literatūros knygų.
Kovo 30 d. – 75 metai, kai mirė (1941 03 30) Mažosios Lietuvos visuomenės ir politikos veikėjas, poetas, giesmių kūrėjas, giesmynų sudarytojas Kristupas Lekšas. Gimė 1872 m. Striliuose (Pagėgių valsčius). 1896 m. su kitais lietuvininkais Pagėgių ir Šilutėsapylinkėse rinko parašus po peticijomis Vokietijos imperatoriui, kad lietuvių kalba būtų grąžinta į mokyklas ir dėl lietuvių atstovavimo Vokietijos Reichstage. Sukūrė religinių, patriotinių bei lyrinių eilių. Su E. Endrulaičiu 1909 m. išleido rinkinį „Naujos giesmių knygelės“, pats vienas – rinkinį „Rūtų vainikėlis, arba Svodbos eilės“ (1908 m., 2 leidimas 1922 m.). Pasirašydavo Vieversėlio slapyvardžiu.
Balandis
Balandžio 12 d. – 155 metai, kai Šilutėje įsteigta (1861 04 12) pirmoji spaustuvė (A. Umlaufo spaustuvė). 1861 04 12 spaustuvėje vokiečių lietuvių kalbomis išspausdintas vietos laikraštis „Heydekruger Anzeiger“ (Šilokarčemos laikraštis). Nuo 13 iki 31 numerio leidinys turėjo lietuvišką pavadinimą „Szilo Karczemos apsakimas“. Pastatas yra Lietuvininkų g. 40.
Balandžio 15 d. – 85 metai, kai Klaipėdoje gimė (1931 04 15) poetas, vertėjasVytautas Karalius. 1950 m. baigė Šilutės 1-ąją vidurinę mokyklą (dab. Šilutės pirmoji gimnazija). 1954 m. baigęs Vilniaus pedagoginio instituto Užsienio kalbū fakultetą, iki 1958 m. dėstė šiame fakultete. Nuo 1966 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Rašytojo eilėraščių rinkiniai: „Šviesa ir akys“ (1960), „Ugnies estafetė“ (1964), „Tylos veidrodis“ (1972), „Rašo saulė šešėlius (1982), „Aureolės ir kepurės“ (1980). Aforizmų rinkiniai: „Žolė Trojos arkliui“ (1984), „Pusantro sparno“ (1985), „Nulis kilpoje“ (1996).
Gegužė
Gegužės 20 d. – 125 metai, kai Kaukėnuose (dab. Kaliningrado sritis) mirė 1891 05 20 būsimasis kunigas ir lietuvių kultūros veikėjas Kristupas Sturys. Mokėsi Rusnės (Šilutės r.) parapinėje mokykloje. 1850 m. pradėjo eiti Saugų (Šilutės r.) parapijos vikaro pareigas. Vienas iš pirmųjų ir žymiausių kunigo darbų buvo lietuviškos Biblijos redagavimas. Gimė 1821 m. sausio 21 d. Akmingėje (Šilutės r.).
Birželis
Birželio 6 d. – 115 metų, kai Skirvytėje (Šilutės r.) gimė (1901 06 07)– tautosakos ir liaudies dainų pateikėjas Adomas Goberis. Mirė 1988 m. gegužės 1 d. Rusnėje (Šilutės r.). Kilęs iš vokiečių šeimos, seniai gyvenančios Rusnėje, gerbiančios lietuvininkų dvasines tradicijas, etninę kultūrą, papročius. M. Juškaitė monografijoje „Rusnė“ išspausdino Adomo Goberio 1980–1983 m. užrašytas dainas.
Birželio 28 d. – 75 metai, kai Virkytuose (Šilutės r.) gimė (1941 06 28) rašytoja, kraštotyrininkė, pedagogė, visuomenininkė, Fridricho Bajoraičio literatūrinės premijos laureatė Edita Barauskienė-Kurpreikšytė. Baigė Saugų (Šilutės r.) vidurinę mokyklą, 1961 m. – Vilniaus pedagoginį institutą. Parašė pasakojimų knygas: „Vyžeikių karalienė“ (1998) apie Ievą Simonaitytę, 2004 m. išleido tos knygos penkias noveles atskira knyga vokiečių kalba „Sand vom Memelland“. 2006 m. sudarė ir išleido pasakojimų knygą „Mažas miestelis prie didelio kelio“ apie Priekulės istoriją, jos žmones bei pokario įvykius Klaipėdos krašte. 2007 m. išleido antrąją knygos dalį „Prisiminimai ir kūryba. Priekulė“ bei romaną apie Martyną Mažvydą „Žodi, nekrisk ant akmens“. 2010 m. išleistas romanas „Amžinasis keleivis Abraomas iš Kulvos“. 2014 m. pasirodė istorinis romanas „Tolminkiemio sodininkas“ apie Kristijoną Donelaitį. Rašytoja yra pelniusi Ievos Simonaitytės premiją už Mažosios Lietuvos krašto etnokultūros puoselėjimą.
Liepa
Liepos 2 d. – 105 metai, kai Žakainiuose (Šilutės r.) gimė (1911 07 02) žurnalistas, poetas, vertėjas, pedagogas, literatas, kraštotyrininkas, kultūros istorikas Vladas Nausėdas. Mokėsi Švėkšnos (Šilutės r.) gimnazijoje. 1931 m. baigė Tauragės mokytojų seminariją. Vytauto Didžiojo universitete studijavo vokiečių kalbą ir literatūrą, 1940 m. baigė Vilniaus universitetą. Dirbo žurnalo „Akademikas“ redakcijoje, 1937–1939 m. jo redaktorius, redagavo leidinius „Jaunoji Lietuva“, „Darbas“, „Vairas“. Nuo 1938 m. –Kauno radiofono redaktorius. 1941 m. išvežtas į Sverdlovsko srities lagerius. 1947 m. sugrįžo į Lietuvą, dirbo Šilutės ir Klaipėdos miestų švietimo skyriuose bei mokyklose. Periodikoje paskelbė eilėraščių, straipsnių, išvertė J. V. Gėtės, H. Heinės, F. Šileriokūrinių, „Nibelungų giesmę“ (1980). Mirė 1983 m. birželio 6 d. Klaipėdoje.
Liepos 19 d. – 325 metai, kai Žvyrgaliuose (dab. Kaliningrado sritis) gimė (1691 07 19) evangelikų kunigas ir religinių raštų rengėjas Fabijonas Kalau (Kalava, Kahlau). 1709 m. jis įstojo į Karaliaučiaus universitetą. Kunigu ordinuotas 1718 m. Kunigavo Juodlaukiuose. 1722 m. atkeltas į Verdainę (Šilutės r.), o apie 1736 m. – į Šilutę. F. Kalau buvo vienas iš tų kunigų, kurie tikrino 1719 m. paruoštą H. Lysijaus katekizmą. 1730 m. pradėjo versti į lietuvių kalbą ir turbūt 1735 m. išvertė Biblijai knygas „Esra“ ir „Nehemija“. Mirė 1747 m. rugpjūčio 11 d. Šilutėje.
Rugpjūtis
Rugpjūčio 23 d. – 20 metų, kai Vilniuje mirė (1996 08 23) rašytojas, poetas, publicistas Alfonsas Jocys. Išleido aforizmų knygą „Mintys minta mintimis“ (1983), aforizmų ir eilėraščių knygą „Laimės kaukė“ (1993). Jis yra apybraižų leidinio „Lenkiuosi brangiam žmogui“ (1990) vienas autorių.
Rugsėjis
Rugsėjo 10 d. – 85 metai, kai Rimženčiuose (Tauragės apskr..) gimė (1931 09 10) docentas, socialinių mokslų daktaras, pedagogas, kultūros darbuotojas, Mažosios Lietuvos istorikas Albertas Juška. Baigęs Šilutės gimnaziją (dab. Šilutės pirmoji gimnazija), studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus pedagoginiame institute. Daugelio knygų, monografijų autorius. Periodinėje spaudoje, moksliniuose leidiniuose paskelbė per 100 straipsnių. Mažosios Lietuvos enciklopedijos, Visuotinės lietuvių enciklopedijos, leidinių apie Mažają Lietuvą autorius. Pirmasis detaliai ir plačiai atskleidė Evangelikų bažnyčios ir mokyklų, ypač lietuviškų, raidą Prūsijoje nuo XVI a. Mirė 2014 m. gruodžio 21 d. Klaipėdoje.
Rugsėjo 28 d. – 265 metai, kai Šilokarčemoje (dab. Šilutė) gimė (1751 09 25) Mažosios Lietuvos lietuvių raštijos darbuotojas, kunigas, poetas, vertėjas Kristijonas Dovydas Vitikas (Wittich). Nuo 1770 m. studijavo teologiją Karaliaučiaus universitete. 1779–1782 m. buvo Plaškių, 1783–1796 m. – Kaukėnų precentoriumi. 1785-1791 m. globojo savo giminaitį našlaitį Liudviką Gediminą Rėzą (1776–1840). Vertė į lietuvių kalbą giesmes, rinko lietuvių liaudies dainas, iš kurių dvi Liudvikas Rėza įdėjo į savo dainyną, ir 1820 m. išleido jau mirusio kunigo Jono Fridricho Pušio (1740–1818) giesmių rinkinį „Kelios šventos giesmelės ant mano paminklo mieliems lietuvininkams Tilžės parapijos surašytos“. Mirė 1824 m. gegužės 25 d. Kaukėnuose (dab. Kaliningradas).
Spalis
Spalio 25 d. – 130 metų, kai Ropkojuose (Tilžės aps.) gimė (1886 10 25) visuomenės veikėjas, Alberto Karolio Jonušaičio brolis Jonas Jonušaitis. Mokėsi Tilžės gimnazijoje ir čia įsitraukė į lietuviškų organizacijų veiklą. 1912 m. buvo išrinktas į „Birutės“ draugijos valdybą. Su Miku Gudaičiu ir Erdmonu Simonaičiu įsteigė Tilžės lietuvių klubą, organizavo jaunimą, giedojo Vydūno chore ir vaidino. Šilutėje įsteigė Lietuvių mokytojų draugiją (ji išlaikė progimnaziją bei pradžios mokyklą) ir ilgai jai vadovavo. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. Buvo Mažlietuvių tėviškės mylėtojų draugijos, Liubeko lietuvių bendruomenės, Mažosios Lietuvos tarybos narys. Mirė 1956 m. vasario 11 d. Liubeke (Vokietija).
Lapkritis
Lapkričio 30 d. – 185 metai, kai Kalininkuose (Šilutės r.) gimė (1831 11 30) religinės literatūros vertėjas, Klaipėdoje ėjusio laikraščio „Lietuvininkų prietelis“ redaktoriusAndrius Rudolfas Cipelis. Mirė 1894 m. vasario 19 d. Drukiuose (Klaipėdos r.).
Gruodis
Gruodžio 6 d. – 150 metų, kai Smeltėje, prie Klaipėdos, gimė (1866 12 06) vertėjas, publicistas, evangelikų liuteronų misionierius, kunigas Martynas Benjaminas Laužemis. Baigęs Berlyno misionierių mokyklą, 1872 m. išvyko į Indiją. Daugiau kaip metus praleido Mažojoje Lietuvoje. 1902–1903 m., misijos pavedamas, jis Jungtinėse Amerikos valstijose rinko aukas ir platino lietuvių spaudą. 1914 m. jis vėl grįžo į savo gimtąjį kraštą atostogauti. Tačiau prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, išvykti į Indiją nebegalėjo, apsistojo Juodkrantėje. 1915 m. gavo Klaipėdos apskrities Kairių kunigo vietą. 1921 m. jį perkėlė į Saugas (Šilutės r.). Bendradarbiavo „Lietuviškoje ceitungoje“, „Naujoje lietuviškoje ceitungoje“, „Pagalboje“, „Konservatyvų draugystės laiške“ ir jo priede „Keleivio draugas“, vertė didaktinę vokiečių literatūrą, paskelbė straipsnių apie Indijos kultūrą. Mirė 1924 m. sausio 9 d. Saugose (Šilutės r.).
Gruodžio 6 d. – 125 metai, kai Poviluose (Šilutės r.) gimė (1891 12 06) Mažosios Lietuvos kultūros veikėjas, publicistas, lietuviškų vadovėlių autorius Mikelis Ašmys. Vokiečių kalba parengė 2 lietuvių kalbos vadovėlius (1916, 1917) ir leidinį apie Lietuvos kraštą ir žmones (1918). 1898–1905 m. mokėsi Kintų (Šilutės r.) mokykloje. Baigęs mokyklą ir pasiruošęs savarankiškai, 1906 m. išvyko į Klaipėdą tęsti mokslų gimnazijoje. Besimokydamas gimnazijoje įsijungė į Viliaus Gaigalaičio vadovaujamą „Sandoros“ draugijos veiklą bei ėmė bendradarbiauti „Apžvalgos“ laikraštyje, vėliau ir „Birutėje“, „Lietuviškai vokiškame savaitraštyje“, „Pagalboje“, „Vienybėje lietuvininkų“, „Prūsų lietuvių savaitraštyje“. 1911 m. baigęs Klaipėdos gimnaziją, po metų, iki 1915 m. studijavo teisę Karaliaučiaus, Halės, Berlyno universitetuose. Studijuodamas Vokietijos universitetuose, dalyvavo įvairiose organizacijose. Mikelis Ašmys yra parašęs serijos Savo veikalais Mikelis Ašmys prisidėjo prie Lietuvos nepriklausomybės siekių įgyvendinimo, lietuvių kultūros ugdymo. Mirė 1918 m. gruodžio 1 d. Lozanoje (Šveicarija).
Gruodžio 17 d. – 50 metų, kai Degučiuose (Šilutės r.) gimė (1966 12 17) humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Tekstologijos skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja,Vaižganto publicistikos tyrinėtoja, poetė, eilėraščių knygelės „Atminties variacijos“ (1996) autorė Ilona Čiužauskaitė. Nuo 1998 m. – Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslinė bendradarbė. 1999 m. apgynė humanitarinių mokslų daktarės disertaciją „Vaižganto publicistikos raiška“. Parengė 1994 m. pradėtų leisti Vaižganto „Raštų“ kai kuriuos tomus. 2001 m. išleido monografiją „Vaižganto publicistikos literatūrinė raiška“. Moksliniai interesai: XIX a. pabaigos–XX a. pradžios lietuvių literatūra, tekstologija.