Gailius Valentinas

Valentinas Gailius – Klaipėdos krašto religinis veikėjas, pedagogas.

Gimė 1887 m. liepos 2 d. Berštininkuose (Pagėgių aps.). Baigė Tilžės gimnaziją ir Karaliaučiaus universiteto teologijos fakultetą. Nuo 1913 m. kunigavo Verdainėje ir Rusnėje. Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos, 1924 m. Lietuvos vyriausybė įsteigė vyskupo įgaliojimams prilygstančią bažnyčios komisaro pareigybę. Juo 1924-1925 m. paskirtas Valentinas Gailius turėjo tvarkyti savarankišką, bet Lietuvos Respublikos jurisdikcijai paklūstančią Klaipėdos krašto bažnytinę provinciją. Valentinas Gailius siekė atgaivinti pamaldas lietuvių kalba, teisingai spręsti pastoracinius tikinčiųjų bendruomenių reikalus, stiprinti lietuvybę. Tam priešinosi vokiečiai. Skirvytės ir Akmenos parapijų atstovai, raginami vokiečių , priėmė rezoliucijas, reikalaujančias Valentinui Gailiui uždrausti kunigauti. Pasirodė straipsnių, šmeižiančių Valentino Gailiaus veiklą. 1924 m. tikybinis ginčas dar labiau sustiprėjo. Remdamasi skundais, Konsistorija atšaukė Valentino Gailiaus paskyrimą į Rusnę. Jis neteko parapijos ir negalėjo eiti bažnyčios komisaro pareigų. Valentinui Gailiui nepavyko atskirti Klaipėdos krašto evangelikų bažnyčios administravimo nuo Berlyno. Jis apsigyveno Klaipėdoje ir 1926-1935 m. Vytauto Didžiojo lietuvių gimnazijoje dirbo tikybos mokytoju. Kartais laikydavo pamaldas mokytojų seminarijos auloje, anglikonų bažnyčioje, kitose Klaipėdos krašto parapijose.

Valentinas Gailius mirė 1935 m. birželio 27 d. Rusnėje (Šilutės r.).

Šaltiniai:

• BUDGINAS, K. Tėvų žemės neatsisakę. Mažoji Lietuva, 1990, spal. 10-17.
• Mažosios Lietuvos enciklopedija. Vilnius, 2003, t. 1, p. 417.