Brustas Alfredas

Alfredas Brustas – vokiečių rašytojas, gimęs 1891 m. birželio 15 d. Įsrutyje. Vaikystėje su tėvais gyveno Katyčiuose, lankė Tilžės mokyklą: klasės auklėtojas buvo Vydūnas, su kuriuo susidraugavo. 1916-1918 m. buvo spaudos cenzoriumi Vilniuje ir Kaune. Kaip laisvas rašytojas 1919-1923 m. gyveno Šilutėje, vėliau – Krante, nuo 1932 m. – Karaliaučiuje. Susipažino su Hermanu Zudermanu. 1915 m. A.K.T.Tielo dedikavo lyrinę knygą “Litauischer Frühling (“Lietuviškas pavasaris”). Laiškuose Hug von Hofmannstahliui supažindino jį su prūsų kultūra (save Alfredas Brustas kildina iš prūsų), prašė tarpininkauti pristatant Vydūną Europai. Parašė straipsnių apie Vydūną, sukūrė 18 dramų, statytų Klaipėdoje, Tilžėje, Karaliaučiuje, Vokietijoje. Baltų kultūros dvasia ryški dramose: “Heiligung” (“Išgijimas”), 1916 m.; “Das Indische Spiel” (Indijos žaidimas”), 1917 m.; “Christa”, 1918 m.; “Der ewige Mensch” (“Amžinasis žmogus”), 1919 m. ir “Der singende Fisch” (“Dainuojanti žuvis”), 1920 m. Mažosios Lietuvos kultūros, mitologijos, pagonybės ir krikščionybės susikirtimas dominuoja romanuose: “Die verlorene Erde” (“Prarasta žemė”), 1926 m. (už šį kūrinį 1929 m. paskirta Kleisto premija); “Jutt und Jula”, 1928 m.; “Festliche Ehe” (“Šventiška santuoka”), 1930 m.; “Eisbrand” (“Ledo gaisras”), 1933 m. Eilių rinkinyje “Ich bin” (“Aš esu”), išleistame 1933 m., apdainuojama Rusnės ir Šilutės gamta, Kuršių nerija. Alfredas Brustas iškelia Mažąją ir Didžiąją Lietuva kaip įvairių kultūrų ir religijų dvasinės substancijos lauką.

Alfredas Brustas mirė 1934 m. rugsėjo 18 d. Karaliaučiuje.

 

Šaltiniai:

Mažosios Lietuvos enciklopedija. Vilnius, 2003, t. 1, p. 213.